Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ardas, kitas, lapus.

Antraštė:

ar̃das

Straipsnelis:

Lie. ar̃das → r. áрда ir áрды (pl.) ‘t. p.’. Paprastai įprasta manyti, kad tarminiai rusų k. žodžiai (Olenecko ir Naugardo tarmės) skolinti iš karelų ardo, suomių arta ‘kartis tinklui džiovinti’ [Фасмер ЭСРЯ I, 85]. Bet suomių arta buvo pasiskolinta iš baltų [Fraenkel 15], o reikšmės sutapimas lie. ardaĩ = Naugard. áрды ‘kartys linams džiovinti’ (o ne tinklams, kaip suomių ir karelų) verčia įžvelgti, kad rusų tarmės skolinosi tiesiai iš baltų, o ne per suomių ar karelų kalbą. Be to, lie. ar̃das ir la. ā̀rds turi patikimą baltišką etimologiją [Fraenkel 15].

Šaltinis:

Откупщиков 1988, 14–15

Antraštė:

ar̃das

Straipsnelis:

V. Macheko aiškinimas (Machek 1959a, 159–164; Machek 1961, 345–356), kad lie. ar̃das < sl. odrъ, atrodo esąs gana pritemptas.

Šaltinis:

Топоров 1963d, 253

Antraštė:

ar̃das

Straipsnelis:

Šalia E. Fraenkelio žodyne s.v. ar̃das pateiktų etimologijų, rodos, vertėtų pasvarstyti, ar lie. ar̃das nėra skolinys iš sl. odrъ ‘Dörrgestell’, žr. Machek V., Slavia 1947-1948, XVIII, 79. Kad būtų lengviau tarti dr > rd. Jau Miklosich 1886, 220 greta odrъ pateikia lie. ardai, bet šio žodyno autorius lie. žodžio santykio su odrъ nekomentuoja.

Šaltinis:

Machek 1959a, 164

Antraštė:

ar̃das

Reikšmė:

przepłot do suszenia lnu; jama wyryta

Straipsnelis:

[Aptariami lietuvių kalbos postverbaliniai derivatai, susiję su antrinių veiksmažodžių su priesaga -dyti perintegracijos procesais.] Lie. ar̃das ʻprzepłot do suszenia lnu; jama wyrytaʼ (taip pat plg. ard-à ʻkłótnia, niezgoda; nieporządekʼ, ard-ùs ʻbezczelny, grubiańskiʼ) < ar-dýti ʻpruć, rozwalać, burzyćʼ : ìrti, ỹra ʻpruć się, rozkładać sięʼ.

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 172