Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kelnas, termoti, lukštas, pūti, birda, kraikas, lakstyti, styrti, bėrokas, dubuo, muras, srėbti, virvėti, rūpintis, biržti, garbė, vizga, lakšalai, drūtas, kojė, kasyti, plakis, kryžaunykas, vyti, vijoti, bajoras, markyti, intukas, skujė, dešimteriokas, kerėpla, šlaitė, saga, karklynas, krienas, naršyti, šeši, atolis, cinas, vertas, ieškoti, gardėti, kliaugus, ramoti, stuba, kartoti, kaštas, sultis, kaukšinti, risčius, pamačia, kapurnotis, ubladė, ik-, sáugoti, inkštis, ave, skystas, velmi, naivyti, bulbienė, musė, klėbti, skliumbė, rengti, slėpti, rapūža.

Antraštė:

kelnas

Reikšmė:

žvejų luotas

Straipsnelis:

žr. kelmas

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 171–175

Antraštė:

kelnas

Reikšmė:

žvejų valtis, plaustas

Straipsnelis:

S. r. челнъ, челонъ ‘valtis’ M. Fasmeris kildino iš prasl. *čьlnъ ir siejo su lie. kelnas ‘žvejų valtis’, ‘plaustas’, s. v. a. scalm ‘navis’, lie. kélmas ir kt. (Vasmer REW III 311) [249]. Autorius toliau nurodo, kad veiksmažodinei šakniai *(s)kel- / *(s)kol- reikšme ‘skaptuoti’ reikėtų priskirti s. r. челнъ ir jo tikrąjį atitikmenį – lie. kelnas šalia kéltas ‘plaustas’. Siūloma rekonstrukcija leidžia suartinti s. r. чел(о)нъ = lie. kelnas su r. trm. колода ‘valtis’. Priesagų *-no- / *-dā- kaita, kuri pasireiškia sugretinus formas чел-нъ ir коло-да, visiškai ta pati kaip ir r. trm. жел-нъ / lie. gél-da. Iš tos pat šaknies, tik su priesaga *-mo- yra padarytas lie. kélmas, kuris semantiškai tapatus r. trm. колода ‘išskobtas kelmas, avilys’ [250].

Šaltinis:

Откупщиков 1967a, 249–250

Antraštė:

kelnas

Straipsnelis:

R. čëln, s.-kr. čȗn pl. čȕnovi ~ čúnovi, slovėnų čóln, č. člun, le. czółno, s. le. czołn człon [dėl pastarojo žr. Sławski, Słownik etym. jęz. polskiego I, 1956, 125]. [36] Ši šaknis teisingai buvo siejama su lie. kélnas, kélta(s) ir derivatais kéltuvà, -ava, la. cȩl̃tava, -uva, -uve ‘mažas žvejų laivas, plokščiadugnė valtis’, kuriuos Fraenkelis (237b) neteisingai siejo su kélti (ir Pokornas bei kiti) ir teisingai (237a) su kélmas, la. cȩl̃ms ‘medžio kamienas’ (Pruss. Voc. 633 kalmus ‘kelmas, kamienas’, s. ang. helma ‘vairas’). Morfologiškai kélnas, kéltas ir kélmas turi remtis senomis dalyvinėmis ar verbalinės kilmės būdvardinėmis formomis. Lie. kélnas susijęs kaip vr̥ddhi derivatas su sl. čьlnъ kaip kéršas su črъnъ; dėl tokių darinių žr. mano straipsnį International Journal of Slavic Linguistics and Poetics, XIV, 1971, 2–3. Iš Pietų Balkanų etnografinių duomenų matyti, kad slavų lyties pirminė reikšmė buvo ‘kanoja, luotas’; ryšys su nupjautu medžio kamienu akivaizdus. Čia mes turime įžiūrėti seną dalyvį, padarytą iš kamieno, kuris atspindi lie. kálti ‘schmieden’, káltas ‘chisel’.

Šaltinis:

Hamp 1976a, 36–37