Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kélmas
Straipsnelis:
žr. kalti
Šaltinis:
Gołąb 1972, 66
Antraštė:
kélmas
Straipsnelis:
žr. kelis
Šaltinis:
Трубачев 1959b, 162
Antraštė:
kélmas
Straipsnelis:
kalmus E 633 ‘Stock’ : lie. kélmas, la. cȩl̂ms žr. Walde Pokorny II, 594.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 233
Antraštė:
kélmas
Straipsnelis:
Pr. kalmus ‘lazda’, ‘nendrė’, ‘kelmas’ visų pirma siejamas su lie. kélmas ir t. t. (LKŽ V 523–524), la. cȩl̂ms ‘kelmas’ (ME I 369). Manoma, kad čia priskirtini vakarų baltų žodžiai su šaknies balsiu a, kurie paprastai laikomi skoliniais iš vokiečių Kalmus (žr. kalabian) ir būtent lie. kalmas ‘ajeras’, kal̃mė ‘t. p.’, bet ir ‘kamštis’, kal̃mės, kalmỹnė ‘ajerų sąžalynas’, la. kal̃me, kalmis, kalma, kal̃mes, kal̃mji (ME II 142). Kartu pažymima, kad vokiečių kalba turėjusi įtakos tik žodžiams, besisiejantiems su ajeru (nors ir čia neatmetamas baltiškas vystymasis: ‘nendrė’ → ‘nendrės stiebas’ → ‘nendrės’ (?) ir pan.). La. kalmuks, kàlmaks, kalmaka irgi čia priklauso. Iš kitų ide. atitikmenų išimtinai įdomūs hetitų GIŠ kalmuš (apie kurį žr. Alp ICS I, 1947, 164–175 ir kt), taip pat GIŠ kalmi- ‘pliauska’, GIŠ kalmišana- ‘pliauska’, ‘perkūnas’, ‘žaibo blyksnis’ ir kt. Dėmesio vertas r. trm. калты́к ‘burtininkas’, kuris siejasi su кáлтовать ‘burti’. Šį natūralu lyginti su įprastesniu катлáть. Kitas slavų paralelių ratas susijęs su luoto pavadinimu, kuriame yra nulinis šaknies vokalizmo laipsnis, o plėtikliu eina -n-, plg. prasl. *čьlnъ, *čьlno (< *kil-no-) ir jo tęsinius: bulg. члун, maked. чолн, s.-kr. чу̑н; č. člun, slovk. čln, luž. ž. cołn, luž. čołm, le. czółno, r. чëлн, br. чóвен, ukr. чóвен, човнó ir kt. Su šiais slavų pavyzdžiais lyginamas lie. kelnas ‘žvejų luotas’, ‘plaustas’. (Būga RR I 326: kél ta(s) ‘plaustas’, plg. lie. kéltuvas, la. celtava šalia lie. kélti), la. celt, plg. Aist. Stud. 9). Nurodoma, kad ir lie. kélmas, la. cel̂ms bei lie. kelnas gali būti siejami su lie. kélti. Reikia atsižvelgti į tai, kad kelmas, cel̂ms pagrindą sudaro senesnė semantika (‘kilti’, ‘dygti’ ir t. t.), o kelnas pagrindą – naujesnė (‘kelti’, ‘perkėlinėti’). Dėl to pirmenybė atiduodama slavų luoto pavadinimo siejimui su lie. kélmas.
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 171–175
Antraštė:
kélmas
Straipsnelis:
pr. E 633 kalmus ‘medžio kamienas’ : lie. kélmas, la. cȩl̂ms (santykis pr. al : lie. él reprezentuojamas III 31₁₄ galbimai ‘padedam’ : lie. gélba, gélbėti, sen. lie. 3 a. praes. gęlb DP² 516₂₅.
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989), 33
Antraštė:
kélmas
Straipsnelis:
žr. kelnas
Šaltinis:
Hamp 1976a, 36–37
Antraštė:
kélmas
Straipsnelis:
Senas baltų vedinys *kel-ma- gali būti būdvardinės kilmės (plg. lie. kélmas, la. ce̦̦l̂ms, pr. kalmus ‘kelmas’ (stock) E 633, taip pat s. ang. helma ‘irklo rankena’, s. v. a. skalm ‘laivas’, gr. σκαλμός ‘kuoleliai irklams įdėti, įkaba’, σκάλμη ‘peilis, kardas, kinžalas’: ide. (s)kel- ‘kirsti’ (IEW 932t.; LEW 237; Otkupščikov 1967, 249t.; PJ I–K 171tt. ir lit.). V. Mažiulis (PKEŽ II 90) mano, kad *kelmas iš pradžių turėjęs veiksmo pavadinimo reikšmę ‘(at)kirtimas’.
Šaltinis:
Ambrazas 2007, 19
Antraštė:
kélmas
Straipsnelis:
žr. ta
Šaltinis:
Poliakovas 2005, 116
Antraštė:
kélmas
Reikšmė:
tree-trunk
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *e : *u kaita, ji būdinga ir ‘blade, cane, reed’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami trys pragerm. *helm, *hulmaz ‘blade, cane, reed’ kamieno variantai: 1. *helma(n)-: s. isl. hjalmr m. ‘helm, tiller’, s. ang. helma m. ‘helm’, vid. vok. ž., vid. olandų helm ‘t. p.’; 2. *helma-: s. isl. ?hjalmr m. ‘plant name’, šv. dial. hjelm m. ‘ear’, ankstyvoji (dabartinė) olandų helm ‘sedge’, olandų helm ‘marram grass’; 3. *halma-: s. isl. halmr m. ‘straw’, s. vok. a. halm m. ‘blade’, s. ang. healm m. ‘t. p.’ (> *halmjōn-: s. isl. ax-helma f. ‘stalk and ear of grain’, isl. helma f. ‘stalk’, norv. dial. helme f. ‘grain stub’). Germanų ir kitos ide. kalbos rodo reikšmės ‘cane’ žodžius buvus m kamieno su būdingu abliautu. Galimi trys skirtingi balsių kaitos laipsniai. e laipsnis *ḱelh₂-m- rekonstruotinas šioms leksemoms: lie. kélmas m. ‘tree-trunk’, s. isl. hjalmr m. ‘helm, tiller’, s. ang. helma m. ‘helm’ ir turbūt olandų helm ‘marram grass’. Gr. καλάμη, κάλαμος ‘cane’ turi silpnąjį balsių kaitos laipsnį šaknyje ir pamatinį priesagoje: *ḱlh₂-em-. Kimrų calaf f. ‘reed, stalk’ gali būti išvedamas iš to paties kamieno, bet neatmestina tikimybė, kad kimrų kalbos žodis pasiskolintas iš lo. calamus, kuris savo ruožtu yra skolinys iš graikų kalbos. Autentiška lo. k. forma culmus m. ‘blade’, kaip ir la. sal̃ms ‘straw’, s. isl. halmr, s. vok. a. halm, atspindi ide. *ḱolh₂-mo-. o laipsnis matomas ir sl. femininum formose s. sl. slama, ru. solóma < *ḱolh₂-m-eh₂. Atsižvelgiant į visus minėtuosius faktus, rekonstruotina tokia ide. paradigma: nom. sg. *ḱélh₂-m, gen. sg. *ḱlh₂-m-ós, loc. sg. *ḱlh₂-ém-i. Lyčių su o laipsniu kilmė nėra iki galo aiški: teoriškai, jos galėjo išplisti dėl acc. *ḱolh₂-m-m- ir *ḱolh₂-m-ns, bet, kaip ir daugeliu kitų atvejų, negalime atmesti, kad jos atsirado nepriklausomai dėl tematinės mo- derivacijos. Beekes pasiūlyta rekonstrukcija (1985, 43–44) *ḱólh₂-m, acc. sg. *ḱlh₂-ém-m- turi būti atmesta, nes ji neatsižvelgia į lietuvių ir germanų kalbų leksemas su e balsių kaitos laipsniu.
Šaltinis:
Kroonen 2011, 162–163

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas