Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: džiaugtis, rudagalvė, vynmedis, plaušo, pirmoji.

Antraštė:

džiaũgtis

Straipsnelis:

Lie. džiaugtis neturi patenkinamos etimologijos. Galima sieti šį žodį su lie. daũg, la. daũdz, lie. dùksas ‘stiprus’, la. pa-dūgt ‘pajėgti’ ir kitais bl. šaknies daug-, anksčiau reiškusios ‘stiprus, galingas’, vediniais. Veiksmažodis *dengti (> džiaũgti = la. (pa)-dūgt galėjo reikšti ‘daryti, kad pajėgtų’ panašiai kaip drūtenti (: drūtas). Semantinė raida [tokia:] ‘daryti, kad pajėgtų’ → ‘stiprinti, daryti šaunų, patenkintą’ (plg. jis mane džiaugia, kad gaus vietą) → ‘džiuginti’ → ‘džiaugtis’. Lie. kalboje labai dažnai sąvokos ‘džiaugsmas, pasitenkinimas’ ir pan. siejamos su sąvokomis ‘stiprus, drūtas, sveikas’, plg. dar s. i. mahān ‘didelis, galingas’ ir maháyati ‘džiugina, šlovina’, mahīyatē ‘jis džiaugiasi’ ir t. t. Bl. *deug- / *daug- / *dug- giminiški lie. džiugais ‘būriais’, lie. džiugėti, la. dudzêt ‘skambėti’, lie. dukšterti ‘lengvai belsti’ ir t. t.

Šaltinis:

Kazlauskas 1970a, 254–256

Antraštė:

džiaũgtis

Straipsnelis:

[3. Semema ‘džiaugtis, džiūgauti’ diachroniškai interpretuotina kaip ‘šokinėti, bėgioti, lakstyti (iš džiaugsmo), siausti, šėlti’:] lie. džiaũgtis, la. džaugt(iês) ‘mėgautis, gėrėtis, guostis’, ģaugties ‘džiaugtis, džiūgauti’, ap-žaugties ‘augant apsivyti, apsivynioti’, žaudzîties ‘[vok.] sich aufdrängen; maloniam su kuo nors būti, meiliai elgtis, glamonėti, apkabinti, bučiuoti’ : la. žaugâtiês² ‘[la.] bez apduoma kāpt, iet; [vok.] die Herde verlassend (ins Getreide) laufen, (über Gräben) springen (von Kühen gesagt)’, žautiês ‘lipti, kopti; aukštyn ropštis; šėlti, siusti; skubėti, bėgti; nepaisant klūčių, greitai žingsniuoti; [la.] neapduomīgi kam virsū jeb pāri skriet’, lie. džiáuti ‘bėgti, greitai eiti’, s. i. dhavate ‘jis bėga, teka’, gr. θέιο ‘bėgu’.

Šaltinis:

Karaliūnas 1971a, 19

Antraštė:

džiaugtis

Straipsnelis:

Lie. džiaugtis turbūt su priebalsių perkėlimu yra kilęs iš gaudž- ir giminiškas lo. gaudium : gaudēre ‘džiaugtis’, gr. γηθέω ‘t. p.’ ir t. t., sietiniems su šaknimi *gāu-.

Šaltinis:

Buck 1949, 1103

Antraštė:

džiaũgtis

Reikšmė:

turėti džiaugsmą, linksmintis

Straipsnelis:

Lie. džiaũgti ‘džiuginti’, džiaũgtis ‘turėti džiaugsmą, linksmintis’, la. džaugt ‘[vok.] ergötzen’, -tiês ‘[vok.] sich ergötzen’, gaugtiês ‘[vok.] sich freuen, jubeln, hoffen, erwarten; versprechen, im Begriff sein; sich beklagen, mīlināties, liebkosen’ [10]. Lie. džiaũgti(s) < *deug- : diftongas eu virto jau, o junginys *dja- pasikeitė į dž’a. Junginių *dj, *tj refleksai prieš užpakalinės eilės balsius la. kalboje yra š, ž, bet vietoj jų randame dž- (džaugt(ies), džauga). Senųjų junginių *dj, *tj refleksai dž, č užfiksuoti pačioje latvių kalboje (dalyje žemgališkųjų tarmių). [11] Fonetinės raidos *deug- > žaug- tarpinė stadija *dʼaug- atsispindi formoje ģaugtiês, o tai galima laikyti į latvių k. atėjusiu iš kuršių kalbos, nes la. palataliniai dʼ,  skoliniuose refleksuojami gʼ, . Vadinasi, šaknį *deug- randame ir kuršių kalboje, kurioje diftongas *eu taip pat buvo virtęs jau. [... 12] La. žaugâtiês ‘[la.] bez apduoma kāpt, iet’, žauga ‘[la.] tāds, kas iet tur, kur aizliegts’ pamate slypi la. žautiês, žaunuôs, žāvuôs ‘lipti, kopti; [vok.] klettern, hoch steigen’. La. žautiês lietuvių kalboje atliepia džiáuti, džiáuna, džióvė ‘bėgti, greitai eiti, smarkiai ką daryti’. La. žautiês, lie. džiáuti giminaičiai yra: s. i. dhavate ‘bėga, teka’, gr. θὲω ‘bėgu’, θοóς ‘greitas’ (ide. *dheu- > *djāu- ‘bėgti, riedėti; [vok.] laufen, rinnen’. Baltų šaknis *dēu- > *djāu- ‘bėgti, greitai eiti, tekėti’ išplėsta formantu g. La. kalboje šį formantą turi ir leksemos, reiškiančios ‘džiūti’ [13...14]. Galima manyti, kad ‘džiaugtis’ reiškiančios leksemos džiaũgti(s), (ap)-žaugtiês, džaugt(iês), ģaugtiês greičiausiai kilusios iš pamatinio veiksmažodžio džiáuti ‘bėgti, greitai eiti, smarkiai ką daryti’, la. žautiês ‘kopti, lipti; [vok.] klettern, hoch steigen’. Lie. džiaũgtis turi šaknyje trumpą diftongą au (< eu), o džiáuti, žaũt rodo buvus ilgąjį diftongą ēu.

Šaltinis:

Karaliūnas 1972, 9–14

Antraštė:

džiaũgtis

Reikšmė:

to rejoice

Straipsnelis:

[Aptariama ide. dvibalsio *eu raida baltų ir slavų kalbose, veikiausiai *eu > *ou̯/V, *i̯ou/C. Pabaltijo suomių kalbų skoliniai, turintys *ev vietoj *i̯ou, gali būti baltų-slavų, o ne baltų senumo.] Nieminenas manė, kad tai kuronizmai, bet atrodo, kad kuršių kalboje *ti̯, *di̯ > t‘, d‘, plg. la. trm. g̓augties ‘to enjoy oneself’ (iš kur. *di̯aug- < *dʰeugʰ-) : lie. džiaũgtis ‘to rejoice’.

Šaltinis:

Derksen 2010, 40

Antraštė:

džiaũgtis

Reikšmė:

sich freuen

Straipsnelis:

J. Kazlauskas lie. džiaũgtis ‘sich freuen’ sieja su lie. daũg ‘viel’, ir jame slypinčia ide. šaknimi *dhowgh-, teoriškai veiksmažodis galėtų būti siejamas su ide. forma *dhewgh-ye-. Dar žr. džiaugsmas

Šaltinis:

Bammesberger 1994b, 13