Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kūjis, gaizdras, derėti, blogasai, aketė, dėjinga, krėslas.

Antraštė:

kū́jis

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 18

Antraštė:

kū́jis

Reikšmė:

sunkus plaktukas įkaitintai iki raudonumo geležiai kalti

Straipsnelis:

žr. kauti

Šaltinis:

Иванов 1986 (1988), 55

Antraštė:

kū́jis

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. kújis = bažn. sl. кыи).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 342

Antraštė:

kū́jis

Reikšmė:

молот

Straipsnelis:

Bendriems baltų ir slavų žodžiams, turintiems kalvininkystės semantiką, priklauso lie. kū́jis ‘молот’, pr. cugis ‘kūjis’ [Топоров В. Н., Прусский язык. Словарь, K–L, М., 1984, 238–241]; specializuotų kalvystės ir „ikikalvystės“ (ar dar bendresnių) reikšmių dermė charakterizuoja ir baltų bei slavų veiksmažodžius (lie. káuju, sl. kujǫ) ir lo. cūdō ‘mušti, kalti, apdirbti metalus’, su kuriais praktiškai sutampa toch. A kot-, B kaut- (iš kau- ‘daužti, daužyti’; vadinasi, žodį galima laikyti bendratocharų-„senovės europietiškiuoju“; jo dariniai rodo ryšį su metalurgijos vystymusi.

Šaltinis:

Иванов 1986 (1988), 55–56

Antraštė:

kū́jis

Straipsnelis:

Slavų garsų ir formų evoliucijos požiūriu lie. kūjis laikytinas nepaprastai archainiu dariniu, panašiu į rekonstruotą prasl. *kujь [350]. Vienas ir kitas yra iš šaknies kovati, lie. káuti, la. kaut ‘užmušinėti’. Lie. káuti ir jo vediniai kovà, kovóti išlaikė senas reikšmes, nesisiejančias su kalvininkyste, o kū́jis turi naują reikšmę. Remiantis lyginamąja charakteristika, slaviškas žodis apibūdinamas kaip archaizmas, o lietuviškas – potencialus naujadaras. Tokiu būdu tarp kyjь ir kūjis pripažįstamas tik formalus tapatumas.

Šaltinis:

Трубачев 1966, 350–351

Antraštė:

kū́jis

Straipsnelis:

Prasl. kyjь ‘kūjis’ (bulg. куяк, s.-kr. kȕjak, slov. kȋj, r. кий, č. kyj, slovk. kyj, le. kij, luž. a. kij, luž. ž. kij), ‘vėzdas, lazda’ rekonstrukciją patvirtina baltiški atitikmenys: pr. cugis (<kūjis), lie. kū́gis, kū́jis. Reliktinę reikšmę ‘kūjis’ slavų kalbose įgijo kita leksema – prasl. moltъ, kuri baltų kalbose neturi atitikmenų.

Šaltinis:

Мартынов 1983, 75

Antraštė:

kū́jis

Straipsnelis:

Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus indigrientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8–9]. Prasl. kyjь ‘kūjis’ (bulg. куяк, s.-kr. kȕjak, slov. kȋj, r. кий, č. kyj, slovk. kyj, le. kij, luž. a. kij, luž. ž. kij), ‘vėzdas, lazda, kūjis’. Rekonstruotos praslavų formos senumą patvirtina baltiški atitikmenys: pr. cugis (<kūjis), lie. kū́gis, kū́jis. Reikšmė ‘kūjis’ slavų kalbose yra reliktinė, nes ją ėmė įgyti kita leksema – prasl. moltъ, kuri baltų kalbose neturi atitikmenų.

Šaltinis:

Мартынов 1978, 28

Antraštė:

kū́jis

Straipsnelis:

Pr. cugis ‘kūjis’ artimiausiai siejasi su lie. kū́jis, kujẽlis, kū́ja (LKŽ VI, 776). Latvių kalboje žinoma tik forma f. kũja ‘kuoka’, ‘lazda’ (ME II, 908; Ērģem. izl. vārdn. 2, 133). Charakteringi pavyzdžiai, pratęsiantys prasl. *kyjь (<*kūj-): r. bažn. sl., s. r. кый, кий ‘storėjanti į viršų lazda’, bet ir ‘įtaisas didelio medinio kūjo pavidalo’ ir pan. [...]; slovk., č. kyj, le. kij; s.-kr. kȕjȃk, bulg. кѝяк, dial. кий ir pan. ‘Kūjo’, ‘kūjo pavidalo kuokos, vėzdo’ reikšmės priklauso prie archaiškiausių slavų žodžio prasmių [239]. Pr. cugis, lie. kū́jis, la. kũja ir sl. *kyjь iš kitos pusės charakterizuojami kaip tokio tipo vienovė, kuriai kontrastingi yra kitų kalbų pavyzdžiai.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 238–240

Antraštė:

kū́jis

Straipsnelis:

Negalima, žinoma, praeiti pro šalį tokių baltų-slavų terminologijos leksinių kalvininkystės izoglosų, kaip […] s. r. кыи [išnaša: su kalvininkystės reikšme – prieštaraujant O. N. Trubačiovo nuomonei „Ремеслен. терминал. в слав. язикax“ 1966 346, 349] – lie. kū́jis ‘kū́jis’.

Šaltinis:

Откупщиков 1988, 23

Antraštė:

kū́jis

Straipsnelis:

*küti, *kȍvǫ, *kovetь’ : šaknis gali būti kaip *kau̯h- remiantis germ. *hauw-i/a ‘kirsti, smogti’ (s. s. hauwan, s. isl. hǫggua) ir toch. A konj. 3 pl. kāweñc ‘žudyti’, abu iš *káu̯h-e/o-, nustatyta, plg. nykstamąjį balsių kaitos laipsnį *kū- lytyse lie. kū́jis (1), sl. *kyjь ‘kūjis, Hammer’.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 229

Antraštė:

kū́jis

Straipsnelis:

plačiau žr. geležìs […] s. r. кыи – lie. kū́jis.

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 18

Antraštė:

kū́jis

Straipsnelis:

[Slavų i-kamieno daiktavardžiai, priklausantys akcentinei paradigmai a, yra linkę pereiti į akcentinę paradigmą c.] Lie. kū́jis AP1 ‘hammer’ ~ sl. *kyjь AP c (plg. slvn. kȋj, č. kyj, ru. кий, vns. kilm. кия́, dgs. vard. кии́). Tačiau Illich-Svitychius (1979, 59) rekonstruoja ankstesnį u-kamieną.

Šaltinis:

Kapović 2009, 238

Antraštė:

kū́jis

Reikšmė:

молот

Straipsnelis:

žr. lieti

Šaltinis:

Откупщиков 1972, 118

Antraštė:

kū́jis

Reikšmė:

hammer

Straipsnelis:

[Aptariami laringalų metatezės -Hi/u- > -i/uH- atvejai baltų ir slavų kalbose. Pvz.:] *kh₂u- (plg. *keh₂u- ‘strike, hew’): lie. kū́jis ‘hammer’, la. kũja ‘stick, staff, club’. Pagal Schrijverį (The Reflexes of the Proto-Indo-European Laryngeals in Latin, Amsterdam-Atlanta: Rodopi, 1991, 286), lie. káuti ‘kill; beat, fight’ turi antrinį pamatinį laipsnį iš *kuh₂- < *kh₂u-.

Šaltinis:

Young 2006b, 233

Antraštė:

kū́jis

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariami vietovardžiai su *kaim- Semboje. Lie. kū́jis siejamas su pr. cugis.

Šaltinis:

Blažienė 1989, 22