Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: aiškus, kaukolė, įkurtuvės.

Rezultatai

Antraštė:: áiškus
Reikšmė:: klar, hell
Straipsnelis:: [Pateikiame aptarti naujas etimologijas, į kurias ЭССЯ neatkreiptas dėmesys:] 1. r. я́сный ‘šviesus, aiškus’, le., luž. ž., a. jasny ‘t. p.’, s. č. jasný greta jastný. Sl. leksema dėl lie. áiškus ‘hell’ klaidingai rekonstruojama kaip ěsьnъ resp. ěsknъjь. Etimologiškai analizuojant pastarąją reikia atsižvelgti į s. č. lytį, rodančią, kad r. я́сный ir kt. pirmiausia giminiški su slovk. jastrit’ ‘šviesiai, aštriai žvelgti, hell, scharf blicken’, kuris remiasi šaknimi *(j)ast-r [828]. Etimologizuojant šią sl. lytį, teigiama *ě > ja kaita, kuri prasl. nėra aiški ir todėl galime rekonstruoti tik prasl. leksemą *astnъjь resp. *(j)astnъjь. Atitinkama ě vok. sl. lytimi laikytina luž. ž.jĕsny ‘greitas, vikrus’ bei jěsćija ‘netrukus, greit’ (< *(j)ěstnъjь, *(j)ěstno). Priebalsių grupė -stn- vėliau, išskyrus č. lytį, supaprastėja į -sn-.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 1975, 828–829

Antraštė:: áiškus
Reikšmė:: klar, deutlich
Straipsnelis:: [Pateikiame aptarti naujas etimologijas, į kurias ЭССЯ neatkreiptas dėmesys:] 1. r. я́ска 1. ‘ryški žvaigždė’, 2. ‘Schneewiesel, Mustela nivalis’, luž. ž. jašćiś ‘*akinti, žibėti, žėrėti’, s. le. jaszczyć ‘*t. p.’, pasenęs ir trm. le. jaskra 1. ‘kibirkštis’, 2. ‘akių liga, glaukoma’. Pateiktos lytys nuo pirmojoje šio straipsnio dalyje (1) suminėtų pavyzdžių skiriasi šaknies plėtikliu (*a[s]-t-r-: *a[s]-k-r-). Panašiai skambantis lie. áiškus ‘hell, deutlich’ skiriasi – kaip ir lie. aistrà ‘Leidenschaft’ – nuo aptartų sl. as formų savo vokalizmu (ide. *ois-), kurį atitinka luž. ž. jěsny. Prie bl. pavyzdžių jungiasi r. искра ‘kibirkštis’ (< *iskra) bei luž. ž. škra ‘t. p.’.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 1975, 829

Antraštė:: áiškus
Reikšmė:: gerai matomas, šviesus, giedras
Straipsnelis:: Het. lytyje asara-, esara- ‘baltas, ryškus, šviesus’ [206] (< *esra; a čia yra įterptinis) regime priesagą, aptinkamą ir kitų ide. kalbų (ypač sl.) būdvardžiuose, spalvų pavadinimuose, pvz., het. antara- (žr. ten) < *m̥d(h)-ró- ‘mėlynas, žydras’ ar *rudh-ró- ‘raudonas’. Tikėtinas *esra- < *ays-ro- galimas lyginti su s. bažn. sl. jasnŭ ‘aiškus, ryškus’ < *(j)ěsnŭ < *ays(k)-no-, iskra ‘kibirkštis’, lie. áiškus, iškùs ‘gerai matomas, šviesus, giedras’, kur het. e/i < *ai, plg. ekt-, ikt- < *ayk̑-t-.
Šaltinis:: Puhvel HED, 206–207

Antraštė:: áiškus
Reikšmė:: gerai matomas, šviesus, giedras
Straipsnelis:: aš manau, kad s. bažn. sl. iskati reprezentuoja *ai virtimą po priešakinio balsio, tuo tarpu kai refleksas po užpakalinio balsio yra žodžiuose jasnъ ‘aiškus’, lie. áiškus.
Šaltinis:: Kortlandt 1979, 268

Antraštė:: áiškus
Reikšmė:: ryškus, atskiras, ramus, tykus, giedras
Straipsnelis:: Anot Puhvelo [HED, 206t.], het. a/esara- kyla iš ide. *ais- (t. y., *Hais-, *His-), kaip kad lie. áiškus / ýškus etc. Bet šis pastarasis kyla iš ide. *Haisk- [Pokorny IEW, 16–17] – Puhvelo lyginimas atrodo esąs netikslus.
Šaltinis:: Kaiser, Shevoroshkin 1985, 389

Antraštė:: áiškus
Reikšmė:: ryškus, atskiras, ramus, tykus, giedras
Straipsnelis:: Priimdamas het. antara- ‘mėlynas, žydras’ gretinimą su č. modrý, le. modry, s.-kr. modar, kildinamais iš *m̥d(h)ró- (Puhvel HED, 78), Puhvelas analogišką priesagą įžiūri *rudh-ró- > sl. *rъdrъ ‘raudonas’ […], ir het. a/ešara- ‘baltas, blizgantis’ : sl. *(j)ьskra, lie. áiškus (Puhvel HED, 207).
Šaltinis:: Иванов 1985 (1988), 173

Antraštė:: áiškus
Reikšmė:: ryškus, atskiras, ramus, tykus, giedras
Straipsnelis:: Č. adj. jasný (s. č. jastný ‘aiškus’) iki šiol buvo kildinamas iš *ěs-k-, manant, jog prasl. ě = i̯a (plg. Sławski, SEP I, 517, kuris rašo: „[…] Prasl. *ěsnъ ≤ ěsknъ ≤ aisk-no, ta pati šaknis slypi ir jaskra, ukr. jáska ‘visa, kas blizga, žvaigždutė’. Atmetus priesagą -no-, tikslus atliepinys yra lie. áiškus“. Mano nuomone, ě ≥ i̯a kaitos praslavų kalboje nėra buvę. S. č. jastny [prasl. *(j)astnъ] sietinas su slovk. jastrit’ ‘greitai žvilgtelėti’, jaster ‘skubus žvilgsnis’ [ir kiti pavyzdžiai]; čia skiriasi ir luž. ž. jatšy / jastry, kašub. jastrë ‘Velykos’. [78] Pateiktuose sl. kalbų pavyzdžiuose slypi šaknis jas-, kuri be -t-r-, gali būti išplėsta ir determinantu -k-r-, plg. r. яска ‘ryški žvaigždė’, le. jaskier ‘Ranunculus acer’, jaskry, s. le. jaszczyć, le. jaskólka ‘kregždė’ (dėl semantikos žr. tekste). Taigi lie. áiškus ir sietinas su minėtais sl. žodžiais, išplėstais -k-, o ne su jasny. Sl. žodžius, išplėstus -str-, atliepia lie. aistrà ‘namiętność’ (plg. Fraenkel LEW, 3, nors taip jau drąsiai lie. ai gretinti su prasl. ja-, kurio i̯ atsiradęs vėliau, negalime.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 1976, 78–79

Antraštė:: áiškus
Reikšmė:: ryškus, atskiras, ramus, tykus, giedras
Straipsnelis:: Stango (Stang, Ch., Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, Oslo, 1966) knygos 93 pateiktas siūlymas lie. áiškus gretinti su s. bažn. sl. jasnŭ yra nepamatuotas.
Šaltinis:: Mann 1970b, 436

Antraštė:: áiškus
Reikšmė:: ryškus, atskiras, ramus, tykus, giedras
Straipsnelis:: Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘aiškus’, dažnai susiję su sąvokomis ‘šviesus’, ‘ryškus’, ‘lyguma’, ‘atviras’, ‘išskirti’, ‘paaiškinti’. Lie. áiškus, šalia s. lie. iškus, galbūt giminiškos s. sl. jasno, s.-kr. jasan ir t.t., sl. benros formos pirminė reikšmė – ‘šviesus’.
Šaltinis:: Buck 1949, 1234

Antraštė:: áiškus
Straipsnelis:: Lie. áiškus, éiškus, ýškus ‘klar, deutlich’ : s. sl. jasno ‘licht, klar’ iš *aisk-no-.
Šaltinis:: Каралюнас 1966, 117

Antraštė:: áiškus
Reikšmė:: clear
Straipsnelis:: Lietuvių kalba išlaikė aiškių pavyzdžių, kad /s/ > /š/ po /r/, /u/, /i/. Pavyzdys su /i/: áiškus ‘clear’.
Šaltinis:: Prescott 2012, 429