Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
šerdìs
Straipsnelis:
S. het. karat- < *kr̥d- yra archainis vedinys iš *k̑erd- reikšme ‘viduriai, minčių patalpa’. Kaip kūno dalies pavadinimas s. het. karat- savybinėse konstrukcijose karat-s-sis > karaz-šiš ‘jo viduriai’, karaz-meš ‘mano viduriai’ priešpastatoma hetitų ‘sielos’ pavadinimui: ištanzanaš-šiš ‘jo siela’, ištanzanaš-miš ‘mano siela’. Jie pasitaiko archainiuose ritualiniuose tekstuose, susijusiuose su mitu apie dievą Telepinusą, kur tas pats daiktavardis karat- gali reikšti ir švento alyvmedžio šerdį, plg. tą pačią reikšmę ir giminiško lie. širdis, šerdìs, la. sêrde ‘atžyma medyje, medžio arba vaisiaus šerdis’, gr. καρδία δένδρον (Μühlenbachs-Endzelīns [143] 1927–1929, ΙΙΙ, p. 819; Būga 1959, II, p. 526–563).
Šaltinis:
Иванов 1981, 143–144
Antraštė:
šerdìs
Reikšmė:
core, kernel, pith
Straipsnelis:
Lie. širdìs, -iẽs AP 3, la. sir̂ds, sl. *sьrdьce AP c (s. sl. srьdьce, s.-kr. sȑce, r. sérdce, č. srdce ir kt.) ‘širdis’ nulinio laipsnio ide. *k̑ḗr, *k̑r̥d-és n. ‘t. p.’ tęsiniai, žr. Wodtko-Irslinger-Schneider 2008: 417ff., Lloyd-Lühr 2009: 998ff. Silpnasis kamienas *k̑r̥d- paliūdytas ir het. gen. sg. kardiyaš, s. i. gen. sg. hr̥dáḥ, s. av. instr. sng. zərədā, gr. καρδίᾱ, lo. cor, cordis, s. air. cride. Stiprusis kamienas – *k̑ḗr- (< prieš ide. buvęs *k̑érd-). Rytų baltų ir slavų formos suponuoja pilnojo arba ilgojo laipsnio *k̑ē̆rd- bei turi skirtingas reikšmes. Lie. šerdìs, -iẽs / šerdė̃ AP 3 (1/4) ‘core, kernel, pith’, la. ser̂de (plg. serds), kildinami iš *k̑ērd- (nom.-acc. sg.), žr. Trautmann (1923: 302), Fraenkel LEW 987, Mažiulis (1997: 94f.), Smoczyński (2007: 638). Pastarąjį greičiausiai pratęsia ir pr. seyr ‘širdis’ (Elb. 124). Enchiridione fiksuojamas sīra- (< *sīr) nurodo nepakitusią ide. paradigmą: nom.-acc. sg. *śēr, gen. sg. *śīrd-és. Sl. *serdà AP c ‘vidurys; ketvirtadienis’ kildinamas iš *k̑ērd- (nom.-acc. sg.) arba *k̑erd- (nom.-acc. pl.), žr. Schmidt (1889: 119), Bezlaj (1995: 307), Trautmann (1923: 302), Lloyd-Lühr 2009: 998), plg. s. sl. srěda, s.-kr. srijèda, r. seredá, č. strěda ir kt.). Vargu, ar lie. šerdìs, s. sl. srěda ir lie. širdìs, s. sl. *srьdьce galėtų būti naujesni derivatai, kilę iš ‘širdis’ reikšmės žodžio. Tokiu atveju lauktume (rytų) bl., sl. ar baltų-slavų *śīrd(i)- → *śērd(i)-, *śērdā- pobūdžio raidos, bet ji darybiškai negalima. Paradigminį šerdìs ir srěda, *srьdьce skilimą galima mėginti aiškinti trimis pirminėmis formomis: nom.-acc. sg. *k̑ḗr(d), nom.-acc. pl. *k̑érd-(e)h₂, loc. sg. *k̑érd(-i). Rytų bl. ir sl. formos paveldėjo ‘širdis’ reikšmės daiktavardį su antrinėmis reikšmėmis ‘kernel, pith’, ‘middle’ (taip pat ‘will’, ‘love’). Apibendrinus silpnąjį kamieną nusistovėjo *śīrd(-i)- paradigma. Senasis kamienas *śērd- neišnyko, o įgijo minėtas antrines reikšmes ir tik vėliau atsirado jo nauja paradigma. Kalbos, netekusios abliauto, išlaikė tik reikšmę ‘širdis’, pvz., lo. cordis, arm. sirt ir kt. Vienintele bl.-sl. formų analogija galėtų būti s. air. cride ‘širdis’ (< *k̑r̥di̯om), greta kimrų craidd (< *k̑redi̯om), tačiau kimrų craidd greičiausiai pramanytas žodis, žr. Schrijver (1955: 319ff.). Vadinasi, niekur kitur ‘širdis’ reikšmės žodis neskilo į du pirminius skirtingų reikšmių daiktavardžius. Mažai tikėtina, ir kad *śērd(-i-) paradigma rytų bl. formose galėjo susiformuoti atskirai nuo sl. formų. Tai paneigia šerdìs / srěda kilmės iš nom.-acc. sg. *k̑ḗr- galimybę. Tuomet rekonstruotinas ide. loc. sg. *k̑érd(-i) greta silpnojo kamieno *k̑r̥d-', žr. Schmidt (1885: 308). Tai rodo ir het. loc. sg. kerti=tta ‘tavo širdyje’ KBo 3.21 iii 12, 16, 22, 26 (CTH 313) < *k̑erd-i (Kloekhorst 2008: 470 f.). Taip pat *k̑red dʰeh₁- ‘tikėti’ (av. zrazdāiti- ‘tikėjimas’; s. i. śrád dhā-, lo. crēdō, -ere, s. air. cretim ‘tikėti’), greičiausiai pratęsiantis lokatyvinį žodžių junginį *‘dėti ką nors į širdį’. Vis dėlto neatmestina, kad *k̑réd(-) galėjo perimti prieš ide. egzistavusio (nom.-) acc. sg. **k̑érd ‘put the heart on something’ formą anksčiau nei **k̑érd tapo *k̑ḗr. Petit (2004: 47) šerdìs / srěda semantinę raidą nurodo kaip *k̑érd-i ‘in the heart (of)’ > ‘in the middle (of)’. Vis dėlto neatmestina ir bl.-sl. forma *śērd-i (< *k̑érd-i ar *k̑erd-í) arba greičiausiai *śīrd-i (< *k̑r̥d- í). Labiausiai tikėtina, kad šerdìs / srěda – vadinamosios „delokatyvinės derivacijos“ atvejis, dėl jo žr. Nussbaum (1996, 1998). Tuomet iš loc. sg. *k̑érd ‘viduryje, centre’ (‘in the heart (of)’) dėl hipostazės kilo priesagos *-ó- baltų-slavų vedinys *k̑erd-ó- ‘branduolys’ arba ‘centras’ (‘what is in the heart (of a tree or plant)’). Iš pastarojo kuopinio *k̑erd-éh₂- – ā-kamieno *k̑erd-ā́ (sl. *serdà ‘centras’). Bl. formos paveldėjo arba ō-kamieno * śērda-, arba ā-kamieno *śērdā-. Tol, kol r. baltai išsaugojo paradigmą *śēr, *śīrdés ‘širdis’ reikšmės žodis nedarė įtakos rytų bl. *śērdá-/ā́- ‘branduolys’, tačiau vėliau jis buvo paveiktas ir atnaujintas kaip *śīrdi- ‘širdis’. Tad i- kamieno lie. šerdìs, la. trm. serds atspindi antrinį lie. širdìs, la. sir̂ds poveikį.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011c, 161–170

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas