Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: veršis, žiesti, tangùs, mananarka, runtinti, utė, stuplas, greimas, slastai, riebus, prakas, dovyti, sausti, tuomet, morka.

Rezultatai

Antraštė:: ver̃šis
Straipsnelis:: Lie. ver̃šis, la. vḕrsis, pr. werstian siejami su lo. verres ‘kuilys; meitelis’, s. i. vŕ̥ṣaṇ ‘bulius, jautis’, vŕ̥ṣṇiḥ ‘vyriškas; tekis’, vŕ̥šaṇaḥ ‘pautai’. Toliau šie žodžiai siejami su ide. *au̯er ‘drėkinti, apšlapinti, tekėti’, plg. s. i. vār ‘vanduo’, toch. A wär. Taigi pirminė lie. ver̃šis reikšmė būtų ‘išleidžiantis sėklą, šlapinantis’.
Šaltinis:: Sabaliauskas 1968, 135

Antraštė:: veršis
Straipsnelis:: J. Otrembskis (Otrebski J. Aind. púruṣaḥ púman und Verwandtes. – KZ, 82, 2, 1968) paskelbė hipotezę, kad sonantų metetezė (u̯r > ru, u̯l > lu) ide. kalboje buvęs produktyvus darybos būdas, kurio prisilaikant esą buvo pasidaryta žodžių susijusių ne tik daryba, bet ir semantika. Tokiais morfemų variantais J. Otrembskis laiko hipotetinę *ruṣ-a ‘žmogus, vyras’ (reikšmė spėjama) [ši morfema reprezentuojama s. i. pú-ruṣa ‘žmogus’, s. i. róṣa ‘nirtulys, pyktis’, plg. róṣati, rúṣati, rúṣyati ‘pyksta, širsta’ (dėl reikšmių ‘pyktis, tūžimas’ ir ‘vyras’, plg. [314] s. i. nára ‘vyras, žmogus’ ir lie. nértėti ‘šėlti’] ir realią s. i. morfemą vŕ̥ṣan ‘jautis’. J. Otrembskis mano, kad aukščiau pateikti santykiai reprezentuoja darybinį modelį, užtikrinantį tokį reikšmės kitimą: ‘vyras, žmogus’ (šalutinė reikšmė ‘niršulys, pyktis’) → ‘jautis’ [istoriškai tai patvirtinama tuo, kad iš ide. šaknies *u̯er(s)- ‘šlapias, drėgnas’ (> s. i. vṛ́ṣan ‘jautis’ gali susiformuoti panašios reikšmės – ‘drėgnas’ > ‘jautis’ > ‘vyras’ > ‘žmogus’ > ‘tarnas’: lo. verres, verris ‘šernas’, lie. veršis, lo. verna < *u̯ersnā ‘vergas namų darbams’ < ‘žmogus’.
Šaltinis:: Огибенин 1971 (1973), 314–315

Antraštė:: ver̃šis
Straipsnelis:: Pr. werstian ‘veršis’, lie. ver̃šis, -io, la. vērsis ‘jautis’, s. i. vŕ̥ṣā, -aṇ-, -ṇ- ‘bulius, jautis, žirgas, vyras’, vr̥ṣṇíḥ ‘avinas, tekis’, lo. verrēs ‘kuilys, tekis’, visi jie - daiktavardiniai vediniai iš šaknies *wers- ‘suvilgyti, sudrėkinti, apvaisinti’, turintys vyriškos lyties (naminio) gyvulio pagrindinę reikšmę; bl. žodžiai iš seno yra i̯a-vediniai kaip n. giminės deminutyvai (plg. gr. παιδίον iš παῖς‘vaikas’). Taigi pateikti įvairių kalbų atitikmenys tikriausiai yra kilę iš ide. prokalbės ar bent iš jos dialektų.
Šaltinis:: Euler 1985b, 86

Antraštė:: ver̃šis
Straipsnelis:: Av. nepaliudytas *varəšan postuluojamas iš av. varəšna- ‘vyriškas’, varəšni- ‘patinas, avinas’. Šiek tiek mažiau artimos formos yra gr. ἐ(ϝ)έρση, [21] ἕρσαι (plg. i.-ir. formą su v-), kurių reikšmė yra: 1) vienaskaita ‘lietus, rasa’; 2) daugiskaita taikoma gyvuliams; iš šios šeimos kilęs lo. uerres ‘atskiros rūšies patinas’ su baltiškais atitikmenimis lie. ver̃šis, la. versis. Visi priskiriami veiksmažodinei šakniai *wers-: s. i. varṣati ‘lyja’, (plg. ἐέρση) siejama su air. frass ‘lietus’ < *wr̥stā. Tarp šių ir ankstesnių vardažodinių formų yra morfologinis skirtumas, nė vienam etimologui kliudęs nurodyti jas kartu, kuris turėtų sulaikyti ir mus: pirma, formos su w-, ir, antra, indoiranėnų formos su balsiu žodžio pradžioje; gr. ἄρρην taip pat nereprezentuoja w-, tuo tarpu kai Homero eilėdaroje ἐέρση = ἐϝέρση, iš kur ἕρσαι. [22 … 25] Visur kitur turime du skirtingus leksinius ženklus: vieną *ers- reiškiantį ‘patinas’ (gr. ἄρρην), kitą *wers-, kuris transponuoja pradinę lietaus sąvoką kaip apvaisinantį skystį, tokį kaip ‘reproduktoriaus’. [25]
Šaltinis:: Benveniste 1969, 21–22, 25

Antraštė:: veršis
Reikšmė:: telias
Straipsnelis:: Lie. veršis, pr. werstian giminiškas la. vērsis ‘jautis’ < ‘bulius’. Toliau etimologiškai siejasi s. i. vr̥̣an- ‘bulius, eržilas, patinas’, lo. verrēs ‘paršas, kuilys’. Semantinė raida: ‘patinas’ → ‘bulius’ → ‘jautis’ → ‘jaunas jautis, veršis’.
Šaltinis:: Buck 1949, 154–155

Antraštė:: ver̃šis
Straipsnelis:: (Straipsnyje autorius ieško genetinių ryšių tarp atskirų slavų ir baltų žodžių, norėdamas nustatyti pietinių slavų leksikoje archajiškiausią sluoksnį). Bl. versiti ~ sl. vьršiti. Kaip žinoma, prasl. vьršiti rekonstruojama pirminė reikšmė ‘kulti su gyvuliais’: bulg. върха, вършея, mak. вриш, s.-kr. врѐћи, овр́шити, slov. vršíti ‘kulti’ [184]. Turint duomenų apie jaučių naudojimą kuliant (tikriausiai jautis paskui save tempė sunkų rąstigalį, kuris atlikdavo spragilo funkciją), pasidarė įmanoma tokia etimologija: prasl. volъ ~ *velti (lie. vélti, la. vel̑t, lie. volė̃ ‘medinis plaktukas’, la. vàle ‘trinka, kūlė, spragilo buožė’) [Беларуская лингвистыка 1976, 9, 11]. Tuo būdu rekonstruojama prasl. volъ semantika: gyvulys pavadintas pagal atliekamą veiksmą. Tarp kitko, būtent baltų kalbose išliko, matyt, dar indoeuropietiškas jaučio pavadinimas: lie. ver̃šis ‘bulius, jautis’, la. vḕrsis ‘t. p.’. Reikšmę ‘veršiukas’ [185] įgijo formos su mažybine priesaga: lie. veršiùkas, la. vḕršuks ir t. t. Artimiausias atitikmuo – s. i. vr̥̣aḥ ‘jautis’. Iš bl. versis ‘jautis’ buvo padarytas vardažodinis veiksmažodis versiti ‘kulti jaučiais’ (plg. lie. kirmi̇̀s > kirmýti ir kt.). Tad *vьršiti ‘kulti’ – iš jaučio pavadinimo (atvirkščiai nei *volъ atveju).
Šaltinis:: Мартынов 1984, 184–186

Antraštė:: ver̃šis
Straipsnelis:: werstian (< *wersistian ?) E. 674 ‘veršis’ : lie. ver̃šis ‘t. p.’, la. vḕrsis, s. i. vr̥ṣ̌a-ḥ ‘bulius’, lo. verrēs ‘kuilys, tekis’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 269.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 335

Antraštė:: ver̃šis
Straipsnelis:: Oset. wyrs/urs ‘kumeliukas’. Kilęs iš iranėnų *w̥šan- ‘patinas’. Plg. persų, pehlevi gušn (iš *wr̥šna-) ‘patinas’, persų Gušnasp, pehlevi Wišnasp, arm. (iš iranėnų) Vsnasp’ asmenvardis – ‘kumeliukas’ (Hübschmann. Arm. Gr. 85), lur. värzâ ‘veršis’ (KPF Abt. II 192), Pamyro s. werʒ, werz, werc, Pamyro išk. wers, Pamyro v. wušɛng (iš *wr̥šanaka-) ‘buliukas’ (Morgenstierne. IIFL II 474, § 82), sogdų *wəšn- (wšn-) ‘patinas’ (Gerschevitch § 147), sakų buṇū (iš *w̥š-nu-?) (Bailey, KhT VI 250), av. varəšna- ‘patinas’, varšni- ‘avinas’, s. i. vr̥ṣan- ‘patinas’, ‘vyras’, lie. ver̃šis, la. vḕrsis ‘bulius’, toch. A kay-urs, toch. B kau-urse (iš *gow-wr̥sen-) ‘bulius’ (Van Windekens, Orbis 1970 XIX 103), lo. verres ‘šernas’. – Iš iranėnų kilęs suomių varsa, estų vars, karelų varza [iš čia r. (trm.) варжа] ‘kumeliukas’ (Munkácsi, KSz. V 326. – Jacobsohn 111. – Collinder 139 – Joki Uu 337–338), galbūt [124] taip pat ir čėčėnų borš, ing. borša ‘buliukas’, beršie dienba ‘besirujojanti patelė’ (Генко, ЗКВ V 725), darg. urči ‘arklys’, svanų uršna ‘буйный человек’ (?). Bro̸ndal žinomame straipsnyje ‘Mots ‘scythes’ en nordique primitif’ laiko ‘skitišku’ (tiksliau – sarmatų) indėliu Europos kalbose daugelį kultūrinių-istorinių žodžių, tarp jų ir arklio pavadinimą: s. isl. hross, s. ang. hors, ang. horse, vok. Ross, s. v. a., ol. ors, ros, pranc. (iš germ.) rosse, it. rozza. Šią grupę Bro̸ndal gretina su oset. wyrs/urs. Pirminė reikšmė germanų kalbose, autoriaus nuomone, buvo ‘kovos žirgas’ (Acta Philologica Scandinavica, Ko̸benhavn, 1928–1928 III 5, 9, 15, 26–27).
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 124–125

Antraštė:: ver̃šis
Straipsnelis:: [Aptariami patino ir nesubrendusio jaučio pavadinimai baltų kalbose.] Lie. ver̃šis, la. vḕrsis, pr. werstian yra seniausias šio semantinio lauko žodis, veikiausiai paveldėtas iš ide. prokalbės, plg. s. i. vr̥ṣan- ‘vyras, patinas (bulius, arklys ir t. t.); vyriškas, stiprus’, vr̥ṣni- ‘vyriškas, stiprus’, vr̥ṣabha- ‘bulius’, av. varəšna- ‘vyriškas’, varšni- ‘montone’, lo. verrēs. Formalus atitikimas nėra problemiškas: lo. verrēs gali tęsti n-kamieną, o baltų formas galima aiškinti panašiai (su antriniu kamienu *-ii̯o-). Iš semantikos perspektyvos atrodo tikėtina, kad pirminė reikšmė buvo ‘patinas (bendrai)’ (iš *‘apvaisintojas’) ir jo specializacija skirtingiems gyvuliams yra antrinė. Baltų kalbose pirminė reikšmė buvo ‘suaugęs jaučių patinas’, išlaikyta la. vḕrsis ir lietuvių tarmėse, o lietuvių (daugelyje tarmių) ir prūsų ‘mažas jaučių patinas’ – antrinė. [Toliau aptariama žodžių bùlius, tẽlias, jáutis ir ver̃šis distribucija s. lie. tekstuose ir tarmėse.]
Šaltinis:: Ademollo Gagliano 2002, 9

Antraštė:: ver̃šis
Reikšmė:: bull, ox, ox calf
Straipsnelis:: Lo. verrēs ‘boar’, lie. ver̃šis ‘bull, ox, ox calf’, la. vẽrsis ‘ox’, vedų vṛ́ṣan- ‘male animal; manly’, vṛ́ṣana- etc. (Pokorny 1959, 78–81; de Vaan 2008, 666: **H₂u̯ers-) – *epr˚ ir *u̯ers˚ kontaminacijos pavyzdžiai.
Šaltinis:: Blažek 2010c, 89