Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vežti, klumpė, kaugė, kaltė, kosėti, eigà, eikš, žalga, merėti, čipti, krūmas, kūnas, samanė, menkė, kempė.

Antraštė:

vèžti

Straipsnelis:

žr. vesti

Šaltinis:

Çabej 1967a, 69–70

Antraštė:

vèžti

Straipsnelis:

Germ. weg-a- ‘(pa)judinti, (pa)krutinti, bewegen’ (go. tik Partizip Perfekti Passivi gawigana ‘papurtytas, pakratytas’, s. isl. vega ‘išjudinti, paleisti į darbą, pakelti, aufheben, supti, sūpuoti, pasverti’, s. ang. wegan ‘nešti, tragen, pakęsti, perkentėti, ertragen, atnešti, prižiūrėti, slaugyti, būti įpratus ką daryti, pasverti’, s. fryz. tik pres. wega ‘supti, sūpuoti, atnešti’ [542], s. saks. wegan, s. v. a. wegan ‘sverti, wägen, (pa)judinti, (pa)krutinti’), be jokios abejonės, remiasi aiškiai suprantama [543] šaknimi ide. wȇh- ‘(pa)judinti, (pa)krutinti, bewegen’. Anot A. Meillet (Mélanges offerts à M. Charles Andler, Strasbourg, 1924, p. 249–255), skirtina ide. weǵh- ‘(vežimu) važiuoti’ ir ide. wȇh- ‘(pa)judinti, pakrutinti, sukrėsti, sudrebinti’, kurie be germ. kalbų fiksuojami dar lo. vexare ‘(su)jaudinti, (su)dirginti, kankinti, angreifen’ ir gr. (hom.) γαιή-οχος ‘Žemės drebintojas’ (Poseidono pravardė; Frisk, Griech. Etym. Wrtb., tokiu aiškinimu abejoja). Minėtas reikšmes germ. kalbose galime tik per didelį vargą atskirti. Tuo labiau, kad germ. leksemų reikšmės yra kur kas įvairesnės nei A. Meillet pateiktos minėtosios pagrindinės reikšmės, plg. lo. vehō, -ere ‘nešti, atnešti (vežimu, arkliu, laivu, ant pečių), važiuoti’, s. air. fecht ‘kelionė, važiavimas, užpuolimas’, fén ‘vežimas’, kimr. cywain ‘nešti, tempti, tąsyti’, arwain ‘tragen, pavogti’, lie. vežù, vèžti ‘traukti vežimą, važiuojama priemone gabenti’, s. sl. vezǫ, vesti ‘fahren’, gr. ϝεχέτω, kipr. (aor.) ἔϝεξε ‘nunešti, įteikti, paduoti’, ὀχέω ‘leidžiu joti, getragen werden, fahren, reiten’, s. i. váhati ‘führt, fährt, trägt’ (Wurzel – aor.), Partizip Perfekti Passivi ūḍhā́-.

Šaltinis:

Seebold 1970, 542–544

Antraštė:

vèžti

Straipsnelis:

žr. ratavežys

Šaltinis:

Eckert 1995, 51–53

Antraštė:

vežù

Straipsnelis:

Raĩdai *g̑(ʰ)yV- > /tsV-/ hieroglifų luvių kalboje pagrįsti pasitelkiamas pavyzdys hieroglifų luvių (PES₂)wa/i-za- ‘(fort)bringen’ < ide. *weg̑ʰ-ye/o- ‘bringen, fahren’ (Melchert, Jasanoff) yra ne vienu atžvilgiu abejotinas. […] Be kitų argumentų, minėtina ir tai, kad spėjamų tos pačios šaknies veiksmažodžio dviejų variantų (gryno tematinio ir *-ye/o- kamieno) nepatvirtina lyginamoji medžiaga, liudijanti tik kamieną *weg̑(ʰ)-e/o-, pvz., s. i. váhati ‘fährt’, graikų trm. ϝεχετω ‘soll bringen’, lotynų uehō ‘fahre’, s. isl. vega ‘bewegen, wägen’, lietuvių vežù ‘fahre’, LIV²: 611f.

Šaltinis:

Rieken 2007, 271–272

Antraštė:

vežù

Straipsnelis:

Baltų ir slavų kalbų žodžiuose balsis nepailgėdavęs dėl Winterio dėsnio prieš aspiruotąjį priebalsį, plg. […] ide. u̯eg̑ʰ- > bl.-sl. *u̯eź- > lie. praes. 1 sg. vežù, praslavų *ˌu̯ezān (bendrosios slavų *vȅzǫ),plg. s. i. vah […]. Dar žr. sėdėti, nuogas, vesti, melžti

Šaltinis:

Olander 2009, 150