Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: klumpė, kromas, stipti, vėlės, musis, klyvas, viršum, akstìs, voverė.

Antraštė:

klùmpė

Straipsnelis:

Pr. *klump-? ‘ypatinga avalynės rūšis, mediniai batai’. Formos šaltiniu laikoma Rytprūsių vok. klumpe, klompe (iš v. ž. klumpen ‘medinė avalynė’ ir t. t.), kuri paplito rytų baltų ir slavų gretutiniuose arealuose (žr. Alminauskas Germ. Lit. 1934, 69; Слов. балтизмов, 1982, 30–31; Взаимод. лингв. ареалов, 1980, 185). Plg. lie. klùmpė, klumpis, klùmbė, klùmbis (LKŽ VI 167, 169–170; DūnŽ 143; LEW 275–276), la. klum̂pas, klumpe, klumbas, klumpis (ME II 234–235; Erg.-Hf. I 622); le. kłumpie, klampie, klompie ir kt., br. клýмпi, клýмпы, клýмбы ir pan., r. trm. клумба, клýмпи.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 78

Antraštė:

klùmpė

Reikšmė:

iš medžio išskaptuotas autuvas; kurpė su mediniais padais

Straipsnelis:

Lie. klùmpė, klùmpa, klùmpas, klùmpis, kliùmpė, klùmbė, klùmbis, kliumbis ‘iš medžio išskaptuotas autuvas; kurpė su mediniais padais’ plg. Rytų Prūsijos vok. klumpe, klompe ‘šlepetė, medinis autuvas’ (Alminaukis 1934, 69; Fraenkel LEW, 275–276). Vok. Klumpen yra germaniškos kilmės žodis, siejamas su ang. clump ‘luitas, grumstas’, dan. klampe ‘rąstgalys’ (Kluge EWD, 379; Pfeifer 675; Klein, A Comprehensive Etymological Dictionary of the English Language, 1966–1967, 303). Šis skolinys ypač paplitęs Mažojoje Lietuvoje, Žemaičiuose, Suvalkijoje; Aukštaitijoje ir Dzūkijoje kiek retesnis (DūnŽ 143; DrskŽ 158, 159; LEB 368, 378, 380; LKŽ VI 169, 170, 171, 172). Randamas K.Donelaičio kūriniuose, daugelyje žodynų (Kabelka, Donelaičio raštų leksika, 1964, 115; R 209; MŽ 279; N 220; K 193; J II 172, 173). Vartojamas bendrinėje kalboje (DŽ¹ 317). Skolinys klùmpė panaudotas darant ir kitus lietuvių kalbos apavo pavadinimus, plg. klùmbatis, klumbõkas, klùmpbatis, klùmpkurpė, klumpõkas, klùmpsopogis, mẽdklumpis. Žodį klumpas, klumbas ‘t.p.’ turi ir latviai (Sehwers 52; ME II 234). Iš lietuvių kalbos šį žodį pasiskolino kai kurios slavų kalbos: lenk. kłompie, kłumpie, br. клумба, r. dial. клумба, клумпы, клумбы ‘t.p.’ ir kt. (Лаучюте, Словарь балтизмов в славянских языков, 1982, 30, 31, 36; Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija, I, 265; II, 49; III, 126, 129).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 114

Antraštė:

klùmpė

Straipsnelis:

žr. klumbis

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 61