Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mažokas, žėbėti, kušlikas, karia, balnininkas (-inykas), lunkausis, tricas, klaugas.

Antraštė:

mažókas

Straipsnelis:

Būdvardiniai deminutyvai lietuvių kalboje dažniausiai daromi su priesaga -(i)okas, (-a) (plačiau žr. S. Ambrazas 2001, 4). Iš šio tipo vedinių su *-āko- latvių kalboje išriedėjo aukštesniojo laipsnio formos, plg. lie. mažókas ir la. mazāks ‘mažesnis’ (Bezzenberger 1880; Leskien 1891, 515; Fraenkel 1921, 25–26; Endzelīns 1951, 360; Fennel 1996–1997; Vykypěl 2001, 212tt.; Blinkena 2002, 221tt.). Panašių būdvardžių su *-ā-ko- esama ir kitose giminiškose kalbose, plg. lo. merācus : merus ‘nemaišytas, neatskiestas, grynas; tikras’ (Brugmann 1906, 498tt.). Iš jų aukštesniojo laipsnio formos atsirado ne tik latvių, bet galbūt iš dalies ir kai kuriose keltų kalbose, plg. s. kimr. guobriach ‘sapientior’ (de Bernardo Stempel 1989 ir lit.). Be to, indoiranėnų kalbose deminutyvai su *-ko- irgi buvo daromi ne tik iš daiktavardžių, bet retkarčiais ir iš būdvardžių, pvz.: s. i. babhru-ká- ‘rusvas’ (Edgerton 1911; Wackernagel, Debrunner 1954, 515tt.).

Šaltinis:

Ambrazas 2005, 9