Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ketėti, kemuras, pragydrūlis, dieška, kandžia.

Antraštė:

ketė́ti

Reikšmė:

ketinti, numatyti

Straipsnelis:

[V. Machekas (Machek ESČSl² 1968) papildo ir tikslina savo „etimologinio metodo atnaujinimą“, kuris išdėstytas pirmajame Etimologinio č. kalbos žodyno leidime (žr. 10–12), šiais dalykais:] 6. kilmės požiūriu iš seno sl. leksemų žodžio pradžios ch- laikytinas ekspresyviuoju pirminių g ar k pakaitalu, todėl, pvz., chtíti ‘norėti, trokšti’ gali būti giminiškas su lie. ketė́ti ‘ketinti, numatyti’.

Šaltinis:

Müller 1972, 28

Antraštė:

ketė́ti

Straipsnelis:

žr. skėsti

Šaltinis:

Urbutis 1974b, 136–142

Antraštė:

ketė́ti

Reikšmė:

norėti, manyti, rengtis ką daryti

Straipsnelis:

Lie. ketė́ti ‘norėti, manyti, rengtis ką daryti’ = la. ķetêt, -u, -ẽju. Greta yra lie. dial. kèsti, kẽta, kẽto / kẽtė bei reguliarusis tos pačios reikšmės ketìnti, -na, -no. A. Kaukienė pateikia tokia etimologiją: bl. *(s)ket- (praet. *(s)ket-) ‘skėsti, plėsti’ > lie. ket- / kėt- / kit- (žr. Kaukienė 1994: 18).

Šaltinis:

Jakulis 2004, 89