Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žarna, dėti, kneibtis, veikslus, magulas, paustis, triesti, menkas.

Antraštė:

žárna

Straipsnelis:

Alb. zórre̋, -a f., pl. -e̋ ‘žarna’, iš praalb. gʷernā, taigi seno ide. žodžio, plg. lie. žárna f. ‘(Dünn)darm, Schlauch’, s. isl. g̨rn f. ‘žarna’, kitos reikšmės s. v. a. garn n. ‘siūlas, sruoga’, plg. taip pat lo. hernia f. ‘išvarža’, be n- sufikso gr. χορδή ‘žarna’. – N. gr. ir rom. kalbos ‘žarnai’ pavadinti irgi turi seną žodį, žymėjusį vidurius: ἔντερο iš gr. ἔντερα pl. ‘viduriai’, it. intestino, rum. intestin iš lo. intestīna pl. ‘t. p.’.

Šaltinis:

Euler 1985a, 108

Antraštė:

žárna

Straipsnelis:

Lo. haruspex è composto di un *haro- ‘intestini’ da *g̑har-, cf. s. isl. gorn lie. žárna alb. zorrë, tutti ‘intestini’, e da *g̑hār-nā [sic!], gr. χορ-δή, s. i. hir-ā ‘vena’ da *g̑hr̥-ā (91–92) [Kartais autorius V. Pisani laikąsis kraštutinių, mažai kieno palaikomų nuomonių, kaip antai aukščiau pacituotoji, – rašo recenzentas]

Šaltinis:

Ködderitzsch 1977, 264

Antraštė:

žárnà

Straipsnelis:

Kitokio pobūdžio alb.-bl.-sl. kalbų sutapimai su germanų (greta kraštutinių įtakų) ne tokie dažni: […] lie. žárnà (la. zar̂na), alb. zorrë, s. isl. gorn (s. ang. gearn, dvn. garn) ‘žarna’.

Šaltinis:

Широков 1984, 21

Antraštė:

žarnà

Straipsnelis:

Šiaip jau alb. zorrë ‘žarna, Darm’ kildinama iš ide. *gʷērnā, ir, postuluojant semantikos pokytį ‘ėdalą, ėdesys, gyvulio galūnių mėsa (kojos, galva, ausys, uodega)’ → ‘žarna’, siejama su s. i. giráti ‘(su)ryti, (su)ėsti, verschlingt’, armėnų ker ‘valgis, patiekalas, maistas, ėdesys’, gr. βορά ‘t. p.’, βιβρώσκω ‘praryju’, lo. voro ‘t. p.’ (taip J. Pokorny, IEW I 474). Tai šaknies etimologija, kuri remiantis semantiniu požiūriu yra abejotina. Minėta alb. lytis remiasi ide. *̑ʰērnā (plg. dar V. Pisani, Saggi di linguistica storica, Torino 1959, p. 12. – Turbūt < PIE *̑ʰērh-neh: erh > praalb. ēr) [jokio labiovelarinio!] ir siejasi su lie. žarnà, žárną ‘Darm, vamzdelio pavidalo virškinimo trakto dalis, prasidedanti nuo skrandžio’, la. zar̂na ‘žarna’, zar̂nas ‘viduriai’, s. isl. ģrn ‘žarna; pl. viduriai’ (*gʰorno), lo. hernia ‘Leibschaden, Bruch’, vok. Garn ir t. t. (J. Pokorny l. c., p. 443). Alb. lyties z atsiradusi ne iš labiovelarinio.

Šaltinis:

Georgiev 1977, 224

Antraštė:

žarnà

Straipsnelis:

Sprendžiant velarinių ir labiovelarinių priebalsių sutapimo klausimą matyti, kad ten, kur alb. zore ‘Darm’ yra labiovelarinis, kitur yra velarinis, plg. lie. žarnà, dar plg. la. zar̂na, s. norv. go̧rn.

Šaltinis:

Poljakov 1995, 105

Antraštė:

žárna

Straipsnelis:

[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadarą rodo tam tikra šaknies ir afiksų kombinacija: *g̑ʰor-no- ir t. t. ‘Darm’: s. v. a. garn ‘garn’, s. isl. gorn f. ‘Darm’, lo. hernia ‘Eingeweidebruch’, lie. žárna ‘Darm, Schlauch’. Naujadaras yra forma su priesaga -no-.

Šaltinis:

Oettinger 2004, 185

Antraštė:

žarna

Straipsnelis:

Žodžius s. v. a. / s. isl. garn, lie. žarna, la. zarna, s. isl. gǫrn galima interpretuoti ne kaip no vedinius iš vardažodinės šaknies *g̑herH- ‘intestine’ (kas semantiškai yra neįtikima), bet greičiau jau dalyviniais / vardažodiniais dariniais iš veiksmažodinės šaknies *g̑herH-, galėjusios reikšti ‘twist, curl’.

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 184–185