Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: supykla, avekur, skliautas.

Antraštė:

supyklà

Reikšmė:

liumpsinti vieta liūne (Aps.)

Straipsnelis:

Žodis supyklà, labiau įsižiūrėjus į jo turinį, vis dėlto atrodytų, jog taip pat savo reikšme yra artimesnis br. трасі́на ‘t. p.’, negu kad lie. liū́nas, nes faktiškai yra už liū́no reikšmę platesnis. Kadangi supyklà žymi objektą, kuris, kaip ir br. трасі́на, supasi, virpa veikiant išorinėms jėgoms, o liū́ną žyminčio objekto judesiai kiek skiriasi – jie yra švelnesni, silpnesni – liū́nas pats liula, liumpsi, linksi, dar plg., liumpỹnė ‘vieta, kur liumpsi’, liumpė́ti ‘linkti, linksėti’ (LKŽ VII 611 t.). […] Antra vertus, supyklà laikytina nauju tų šnektų žodžiu (priesaga -ykla […] lietuviams yra nauja – plg. Skardžius ŽD 601). Be to, supỹklos šia reikšme neužfiksuota LKŽ XIV 195. [Tai] […] neatmeta galimybės laikyti ją vertiniu.

Šaltinis:

Grinaveckienė 1997, 192