Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: leilas, išpaitvėti, žadejimas, augumas, skėtroti, akmenija, vienatis, šuplys, naktigonė, šauklys, lietus, niekad, plaukas, tvarka, gamakas, skaičius, žagsėti, apeiga, skruzdė, balzginti, židuikas, dieniškas, abi, kabar, amas, kelti, skaistus, vagys, mučia, atidėti, ratpisa, uosta, rankovė, galą, dyroti, šiltis, būklas, alaušai, muguoti, klaida, toveris, linginti, niežas, briautis, -jasi, luoba, jūros, žarijos, kupsna, musojai, aglus, dyselys, dyselis, jau, laistyti, treitas, syras, galva, miegti, alstrikas, noras, skabti, penktas, Lietava, skopti, tavo, draiskalas, skubti, nuskliautnus, meldas, pantalonai, jaukus, buvo, manimi, alsinti, vėpla, viešnas, atspindūlis, kaltinti, tirpti, šerdis, eknos.

Antraštė:

leilas

Reikšmė:

lieknas

Straipsnelis:

žr. gargaras

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 390

Antraštė:

lei̇̃las

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų–slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų–slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Didelis. Reikšme ‘didelis’ dabar vartojami nauji žodžiai: la. liẽls, plg. lie. lei̇̃las ‘tiesus, lieknas’, gr. λειρός ‘delikatus’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 233

Antraštė:

leilas

Reikšmė:

plonas, liesas

Straipsnelis:

Pr. lailīsnan (acc.) 45, 32 ‘kančią’ remiasi veiksmažodžiu *lailīt ‘kankinti’, kurį Bernekeris 1896, 145 sieja su leilas ir la. liẽls bei kt. ME s. v. liẽls. *lailīt iš pradžių turėjo reikšti ‘plonėti, liesėti’ > ‘ištempti’, plg. vok. recken ‘auf die Folter spannen, kankinti’.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 248

Antraštė:

leilas

Reikšmė:

liesas, retas, lieknas

Straipsnelis:

Pamatinę pr. lailīsnan (acc.) ‘kančia’ formą *lailīt ‘kankinti’ jau Bernekeris 1896, 145 sieja su leilas ir la. liẽls ‘didelis’. Žiūrint į lie. nuleilinti ‘sunešioti (drabužį), atbukinti (peilį)’, atrodo, kad pirmykštė *lailīt reikšmė buvusi ‘sutrinti, nutrinti (kruvinai)’. Ko gero, tai pirmiausia turėjo reikšti ‘daryti plonesnį (lieknesnį)’ > ‘nusitęsti, užtrukti’ > ‘ištempti’, plg. vok. recken ‘kankinti’.

Šaltinis:

Endzelīns DI III (2), 122

Antraštė:

leĩlas

Straipsnelis:

žr. láinas

Šaltinis:

Connolly 1984, 277–278

Antraštė:

leĩlas

Straipsnelis:

žr. laibas

Šaltinis:

Hyllested 2009, 204

Antraštė:

leĩlas

Reikšmė:

laibas, plonas, lieknas

Straipsnelis:

žr. laibas

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 97

Antraštė:

leĩlas

Reikšmė:

laibas, lieknas, plonas

Straipsnelis:

Lie. leĩlas (-a) ‘laibas, lieknas, plonas’ MŽ; B; [K]; Užp (plg. liẽ-las, -à) S. Dauk; J; JD 1022; Užp–LKŽ VII 240, 420 – darybiškai jau nebeskaidomas vedinys. Plg. la. liẽ-ls ‘didelis’, iš dalies gal ir pr. lail-īsnan ‘kankinimą’ (Marter) III 69₂₂) turi seną atitikmenį su priesaga *-no-leĩnas (-à) ‘laibus, plonas’ J; Ar; Sm; Lzd; Lkš; ‘lankstus, miklus, liaunas’ BŽ 94, 518; Snt; Kkš; Grš; (LKŽ VII 241). Šis tokios pat darybos kaip v. air. lían ‘švelnus, minkštas’, s. isl. linr ‘švelnus, minkštas, silnpas’. O kitas giminaitis gr. λειρóς (su priesaga *-ro-) ‘liesas, išblyškęs, gležnas’. Minėti vediniai padaryti arba iš *lei-/lēi-/lī- ‘lieti, glaistyti’ (Mažiulis PKEŽ III 23, 341tt.), arba iš ide. veiksmažodžio *lei- ‘nykti’ (plg. Pokorny IEW 661t.). Jie giminiški ir lie. líesas, láibas (Fraenkel LEW 329t.).

Šaltinis:

Ambrazas 2006, 16