Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
sukti
.
Rezultatai
Antraštė:
sùkti
Straipsnelis:
*
sъkǫ
, *
sъkati
(r.
sku
,
skat’
) ‘sukti’: plg. taip pat lie.
sùka
‘turns’ (< *
suk-é/ó-
), praet.
sùko
(< *
suk-é-h₂-
)…
Šaltinis:
Jasanoff 1983b
, 69
Antraštė:
sùkti
Straipsnelis:
Germ.
swaip-a-
‘moti, mojuoti; vėtyti; braukti (linus); suptis, sūpuotis; virpėti, drebėti; skambėti, schwingen’: s. ang.
swāpan
‘fegen; acc. schwingen’, s. fryz. tik
mith swēpene
‘mit Fege’, s. saks. praet. sg.
for-suuēp
‘vertrieb’, s. v. a.
sweiffan
‘ringen’. [479] Reikšmės ganėtinai skiriasi (smulkiau žr. tekste – A. G.): 1) intrans. ‘(iš)šluoti, fegen, šluostyti(s), wischen’, trans. ‘schwingen’; 2) ‘wenden’; 3) ‘apkabinti, apglėbti; turėti, apimti, umfassen, uždengti, apsiausti, apgobti, umhüllen’ (pirmiausia tik dūriniuose?); 4) ‘ringen’. Atrodo yra galimas dalykas minėtas reikšmes kildinti iš pirmykštės ‘schwingen’. Germ.
swaip-a-
‘schwingen’ etimologijos neturi, plg. savo fonetika ir reikšme panašius
sweif-a-
ir
weip-a-
. Neišplėstą šaknį
swei-
‘svyruoti, linguoti, schwanken’ galime manyti slypint v. v. a.
sweim
‘siūbavimas, svyravimas, Schweben, įsupimas, įsiūbavimas’, kimrų
chwifio
‘hin- und herbewegen’ (*
swim-
). Šaknimi
seu-
, matyt, remiasi s. air.
soid
‘sukasi, apsisuka, keičiasi, atverčia, bekehrt, nugali’. Čia skirtina ir priebalsiu išplėsta
seu-q-
, kurią regime lie.
sukù
,
sùkti
‘grehen, wenden, kehren’, bžn. sl.
sukati
‘drehen’.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 479–480
Antraštė:
sùkti
Straipsnelis:
Ssl.
sukno
‘plaukai, audinys’ (plg. lie.
sùkti
‘drehen’).
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 192
Antraštė:
sùkti
Straipsnelis:
[Paskutiniųjų dviejų dešimtmečių etimologiniai tyrinėjimai pateikia, be jau žinomų anksčiau, visą eilę naujų toch.-bl. paralelių :] toch.
aṣuk
(= s. i.
āyata-
) : lie.
sùkti
(toch. žodis gali reikšti ir ‘apvalainas’) [žr. J. van Windekens. Studies in the Vocabulary of Tocharian.–Bulletin of The School of Oriental and African Studies, 12, 1947, 67–70].
Šaltinis:
Топоров 1963c
, 242
Antraštė:
sùkti
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie.
sukù
= r.
ску
)
Šaltinis:
Endzelīns 1974d
, 340
Antraštė:
sùkti
Straipsnelis:
[Šaknys, kurių
s-
mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų variantai, turėjusių komponentą
s
po priebalsio (minėtas prieb. gali būti išplėstas):] 8. Šaknis *
u̯s-
II ‘gręžti, sukti, mojuoti, lenkti, vyti (virvę), gobti, pinti, megzti’: variantas *
su̯-
– s. i.
svájate
‘atmuša’, lo.
suo
‘siuvu’,
sucula
‘suktuvas, gervė (tech.)’, kimr.
chwill
(< *
suilo-
) ‘greitai besisukantis’, s. isl.
sveipa
‘užmesti, apgobti’, v. v. a., v. v. ž.
swanc
‘lankstus, plonas’, lie.
sùkti
, la.
svãrpsts
‘grąžtas’, prasl.
sъkati
‘sukti, vyti’,
sukati
, *
svьr̥dьlь
‘grąžtas’.
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986)
, 144
Antraštė:
sùkti
Straipsnelis:
[Aptariami la. kalbos žodžiai iki šiol nebuvo etimologizuoti :] 11. La.
sàucêt
² ‘sukti, vyti’. La. trm. lytis
sàucêt
² giminiška su lie.
sùkti
‘griezt, vīt’ (pvz.
vir̃vę sùkti
‘vīt virvi’), r.
сучи́ть
‘sukti, vyti’ [77], č.
soukati
, s.-kr.
súkati
, le.
sukać
ir kt. Visos šios lytys, išskyrus lie.
sùkti
, yra pamatinio laipsnio, gi lie.
sùkti
bei s.r.
съкати
‘sukti, vyti’, r.
скать
, č.
skati
– šaknies vokalizmas yra nykstančio laipsnio (apie lie. ir sl. žodžius žr.: Fraenkel 939–940; Преображенский II 416).
Šaltinis:
Breidaks 1969
77–78
Antraštė:
sùkti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.]
sukō
‘suku’: praes. forma rodo lie.
sukù
ir r.
sku
identiškumą. Jos pagrindas tikriausiai yra aoristinis vedinys, taip galima spėti iš redukuoto vokalizmo laipsnio greta kito slavų kamieno su
-a-
, r.
skatь
bei iš senos iteratyvinės formos su alternaciniu šaknies variantu r.
sučitь
buvimo. Slavų kamieno *
sukā-
sugretinimas su lie. preteritu
sukaũ
čia mažiau reikšmingas, nes lie. preteritas gali turėti antrinį *
-a-
. Ryšys su lo.
sucula
‘Ziehmaschine, Winde, Haspel’ (Walde – Hoffmann 2, 621 ir toliau), nors ir galimas, tačiau nepatikimas. Vis dėlto veiksmažodžio [253] su tokia šaknies forma baltų-slavų grupėje nėra. Vadinasi, panašu į tai, kad iš šios šaknies pasidarytas aoristinis vedinys. Neaišku, ar priklauso ide., ar baltų-slavų epochai. Už ide. šaknies elemento kilmę kalba (tiesa, neįtikinančiai) lyginimas su oset.
xùrx
‘išrūgos’ (indų *
sukra-
), su lie.
sukrùs
(Pokorny 914).
Šaltinis:
Safarewicz 1967
, 253–254
Antraštė:
sùkti
Straipsnelis:
Toch. A
ṣkārā
, B
aṣkār
, priev. ‘užpakalyje’. Toch.
ṣkar-
(A
ṣkārā
yra senasis perlatyvas; B
aṣkār
,
a-
yra intensyvinis priešdėlis, < *
a-
) kilęs iš [455] ide. *
seuqōr
, kuris pradžioje davė (toch.) *
ṣukār
, o vėliau
ṣkār
(atvirame skiemenyje *
u
iškrito). Šio *
seuqōr
reikšmė (kamienas *
-ōr
taip pat kaip ir, pvz., toch. AB
pikār
‘judesys’, A
ysār
, B
yasar
‘kraujas’ ir t. t., žr. Van Windekens, IF 65 (1960) 249 ir toliau) iš pradžių buvo ‘sukimasis, sukimasis ratu, pakeitimas’. Iš tiesų jis yra giminiškas su lie.
sukrùs
,
sùkras
‘sich leicht drehend, gewandt, gedrecht’, la.
sukrs
‘drall, energisch’, kurie irgi turi priesagą
-r
ir yra susiję su lie.
sùkti
‘drehen, wenden, kehren’, la.
sukt
‘drehen, kehren’, s. r.
sъkati
‘zwirnen, aufwickeln’. Iki šiol baltų-slavų kalbų žodžiai buvo izoliuoti (žr. Fraenkel, 938 ir toliau). Dėl toch. A
ṣkārā
, B
aṣkār
reikšmės, plg. gr. πάλιν ‘atvirkščiai, užpakalyje’ < ide. *
qʷel-
‘sukti’. Aš manau, reikia pabrėžti visišką kamieno
-r
atitikimą lie.
sukrùs
ir la.
sukrs
žodžiuose. Vadinasi, nėra jokio ryšio su toch. (B)
sark
‘uralietiškos’ kilmės žodžiu ‘nugara’ (Van Windekens,
Orbis
11 (1962), 605 ir toliau).
Šaltinis:
Windekens 1976
, 455–456
Antraštė:
sùkti
Straipsnelis:
Lie.
sùkti
, r.
скать, сучить
, la.
sukt
‘sukti, vyti’.
Šaltinis:
Откупщиков 1971
, 119
Antraštė:
sùkti
Reikšmė:
winden
Straipsnelis:
Išskirtiniai europinio-indoeuropietiškojo sluoksnio baltų(-slavų) lotynų kalbų leksiniai sutapimai (abejotinas ar klaidingas paraleles palieku nuošalyje): lo.
sucula
‘suktuvas, gervė, lenktuvas, lanktis’ : lie.
sùkti
‘winden’ [ir kt.].
Šaltinis:
Pisani 1968
, 14
Antraštė:
sùkti
Straipsnelis:
žr.
daina
Šaltinis:
Smoczyński 2001
, 158
Antraštė:
sukù
Straipsnelis:
žr.
duktė
Šaltinis:
Olander 2009
, 21–22
Antraštė:
nèsuka
Straipsnelis:
žr.
mirti
Šaltinis:
Olander 2009
, 121
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas