Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rekešys, reikėti, mėlinti.

Antraštė:

rekešỹs

Straipsnelis:

Autorius, aptardamas ryt. baltų leksiką šiaurės slavų kalbose, nurodo žodį регéшa, var. peкéшa ‘apsileidėlis; nerangus arba storas žmogus; kas nors beformis, negeras’ ir jo paplitimo arealą – pietryčius, šiaurės rytus Baltarusijoje. Plg. lie. rekešỹs ‘šakotas medis, apkapota išsišakojusi šaka’, ‘nerangus, nepaslankus žmogus’, rẽkežis, rekežỹs ‘beformis daiktas, moraliai puolęs žmogus’ ir t.t., kurie yra dariniai iš šaknies *ker- metatetinės formos [Fraenkel, 1962, 716]. Labai įdomu, kad šio kamieno pradinė forma atsispindi Polesės šnektose : розкepéшa ‘murzius’, ‘nevikrus’, ‘tas, kieno [194] kreivos kojos’, ‘pušies šakumas’ ir pan. Plg. lie. kerė́ža ‘išsišakojęs medis, krūmas’ [Fraenkel, 1962, 242], t.p. refleksus leksemos kerėpla ‘nevikri, neišvaizdi būtybė; išsiskėtelis’, kurie pastebimi išilgai Lietuvos sienos – nuo Seinų Lenkijoje (k’erepła, k’irepła) [Zdancewicz, 1960, 341] iki Postavo Vitebsko sr. Baltarusijoje (кера́пла, кара́пла). Tikriausiai prefiksinės formos розкepéшa pasirodymą galima paaiškinti baltiškosios kerė́ža kontaminacija su slaviška (ukr. розкоря́кa) leksema.

Šaltinis:

Непокупный 1976, 194–195