Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: delčia, gilendrė, kapurniai, kalmės, gjaurė, dirti, dera, arklidė, kapanotis, ėvelis, blaškai, duolė, jūrios, dygė, gruzdelis, kimpenė, gurklė.

Antraštė:

delčià

Reikšmė:

waning moon

Straipsnelis:

Lie. delčià (plg. antrinius del̃čius, del̃čis, dil̃čius, del̃čė, diltìs, žr. LKŽ) ‘waning moon’ E. Frenkelio etimologiniame žodyne tik trumpai paminėtas greta daiktavardžio dalìs ir siejamas su veiksmažodžiu dìlti ir būdvardiniais daiktavardžiais pùsdilis / pùsdylis ‘the half-dull one’ – retais delčia variantais (žr. Fraenkel 1962, 81f.), plg. deltijà ‘t. p.’ (Skardžius 1943, 82). W. Smoczyński (2007, 100) pagrindine forma laiko deltìs, nors šiaip tai netradicinis, retesnis delčia variantas. Lie. delčià – gan įprastas mot. g. dėmens -čia (ide. *-ti̯ā) darinys, nors šiaip jau archajiškiems dariniams-veldiniams šis darybinis formantas nebūdingas. Jo semantinis ryšys su veiksmažodžiu dìlti akivaizdus (pvz., posakis mėnulis dyla). Tačiau lie. dilti paradigmoje niekur neatsiranda e- laipsnio, išskyrus neįprastą prezensą dẽla (LKŽ; LIV, 114). Be to, jei tai ide. *-ti̯o- / *-ti̯ā-) darinys (prabaltų *delti̯ān), tikėtumėmės būdvardžio *delčias, kuris nėra paliudytas. Lie. delčià – veikiausiai išvestinė ankstesnių lyčių forma. Jos praforma galėjo būti veiksmažodinis abstraktas, kurio šaknis – *delh₁- ‘dalyti’→ prabaltų ‘sumažinti, tapti vangiu’, iš kur ir lie. dilti, la. dilt ‘sumažinti, tapti vangiu’. Lytis delčia atsirado iš pirminės formos (ti-kamienės diltìs ar deltìs) veikiausiai paradigminio skilimo principu. Istoriniai (t)i- ir priebalsiniai kamienai įgijo galūnes, panašias ar pasiskolintas iš kamiengalio ir ē-kamienų (dėl bl. (t)i- kamienų raidos žr. Skardžius 1943; Stang 1966; Kazlauskas 1968; Zinkevičius 1987; Ambrazas 1993). Daiktavardžio delčia paradigmos formavimuisi įtakos galėjo turėti datyvas: moteriškosios giminės daiktavardžio deltis naudininkas greičiausiai iš i̯ā-kamienių vietoj istorinio reguliaraus *deltie įgijo analoginę formą delčiai (< *delti̯āi). Tokiu būdu šaknies morfema tapo *delč-, o alomorfija lėmė paradigmos skilimą.

Šaltinis:

Vijūnas 2011, 185–199