Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: iš, drevėti, apsálmas, gaigalas, Barbutė, budėti, dumbrės, dyža, jėga, gnaibyti, ežia, audinė, dilčia, grūdija, kaurėti, abu, -i, dvarlaukis, biržlis, grūmikas, eglė, bėgas, blakutė, bekerėlis, kalbа, kereiva, dūsauti, dvokti, dvakia, kaiminybė, kekė, dumšlis, by, bi, kiaugždas, bežadis, cypulė, ašis, giñti, gesti, gendu, bjaurėti, bodėti, kirsti, apsimanytinai, jaustėti, apidamė, aurėti, įsibadyti, aršus, kielė, dvasėti, dubti, dumba, gebenė.

Antraštė:

ìš

Straipsnelis:

Gr. ἐξ ‘išskyrus, iš vidaus’. [352] Tikslius atitikmenis ἐξ turi šiose kalbose: italikų (lo. ex, oskų-umbrų ē), keltų kaip veiksmažodžio priešdėlis (air. ess-, galų ex-; air. prielinksnis ass). Baltų ir slavų kalbos rodo neaiškų i-: s. sl. is, iz, lie. ìš, iž. Plg. Ernout-Meillet s. u. ex ir t. t.; Wackernagel KZ, XXXIII, 1985, 38 t. = Kleine Schriften, I, 717 kaip ide. atstato ne *eks, bet *eghs. Tačiau ši hipotezė nereikalinga nei šiam žodžiui, [...], nei ἔσχατος.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 353

Antraštė:

iš

Straipsnelis:

Pr. is ‘aus’ : lie. iš arba iž, la. iz bei trm. is-, sl. iz ‘t. p.’, apie tai žr. Walde Pokorny I, 116.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 228

Antraštė:

iš

Straipsnelis:

Pr. is ‘iš’ visų pirma siejamas su lie. iš, trm. iž, la. iz. Prasl. *jьz atsispindi s. sl. ИЗ, ИС, bulg. из, maked. из, s.-kr. и̏з, иза, r. из, изо, ukr. из, s. le. iz.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 70–74

Antraštė:

ìš

Straipsnelis:

Pr. esse ‘iš’, ‘nuo’ dauguma tyrinėtojų kildina iš ide. *eg̑hs (*eg̑hz) ir nurodo jo tęsinius: gr. ἐξ, lo. ex, s. air. ess-, kymr. eh- ir kt., žr. Pokorny IEW, 292–293, o prie jų priskiriami ir lie. ìš, iž, la. iz, is, pr. is, sl. *iz, *izъ, *is ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 91–97

Antraštė:

iš

Straipsnelis:

žr. ižgi

Šaltinis:

Nilsson 2001, 190

Antraštė:

ìš

Straipsnelis:

žr. iž

Šaltinis:

Milizia 2012, 369