Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: jėga, dyža, dumbrės, budėti, Barbutė, gaigalas, apsálmas, drevėti, iš, kęsti, čiukuras, atuoriečios.

Antraštė:

jėgà

Reikšmė:

galia, pajėgumas

Straipsnelis:

žr. juokti

Šaltinis:

Варбот 1963, 206

Antraštė:

jėgà

Straipsnelis:

žr. uoglis

Šaltinis:

Журавлев 1988–1990 (1992), 77–78

Antraštė:

jėgà

Straipsnelis:

La. jȩ̃ga (plačiai vartojamas), lie. jėgà / la. jȩ̀gs (sėliškos ir rytų Vidžemės patarmės) ‘sugebėjimas; (fizinė) jėga; prasmė’ yra baltų kalbos paralelė graikų kalboje. Visiškas atitikmuo graikų kalboje (ἥβη ‘jaunystės jėga; jaunystė’ = la. jȩ̃ga < ide. *i̯ēgʷā; Fraenkel 192; Pokorny 503) leidžia laikyti archajiškesne, galbūt paveldėta iš ide. prokalbės dialektų, ā kamieno formą (plg. Trautmann).

Šaltinis:

Stundžia 1994, 18

Antraštė:

jėgà

Reikšmė:

Kraft

Straipsnelis:

žr. pajėgti

Šaltinis:

Bammesberger 1994b, 13

Antraštė:

jėgà

Straipsnelis:

[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Taisyklė *-ĒH- > *-Ē- ne visada galioja. Lie. jėgà AP 4, la. jȩ̃ga ‘jausmas, jutimas’ (: gr. ἤβη ‘jaunystė’). Pasak Nikolaevo (2004, 213ff.), ajolų ἄβα (Alc. 101), dorėnų ἇβαι (Theoc. 5, 109) ir būdvardis ἁβρóς ‘grakštus, dailus’ (< *Hi̯agʷ-ro- < *Hi̯eh₂gʷ-ro-, ‘Wetter-Regel’) nurodo Narteno abliautą *Hi̯ē̆h₂gʷ-eh₂-. Lie. ir la. formos nesutampa. Kadangi latvių kalba paprastai išlaiko pirminę kirčiavimo paradigmą, prabaltų pirminis daiktavardis rekonstruotinas su akūtine intonacija.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 16

Antraštė:

jėgà

Straipsnelis:

žr. pušis

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 141