Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
loti
.
Rezultatai
Antraštė:
lóti
Straipsnelis:
Arm.
lam
„verkiu“ [Lit.: Hübschmann AGI 451; Walde-Pokorny II 376; Walde-Hofmann I 754 t.; Pokorny 650; Adjarian III 131]. Čia glūdi garsažodinė šaknis *
lā-
, kuri sutinkama s. i.
rāyati
„loja“, gr.
λαίειν
,
λαήμεναι· φνέγγεσθαι
Hes., lie.
lóju
,
lóti
, la.
lāt
„loti“, s. sl.
lajǫ
,
lajati
„loti“, lo.
latro
,
-are
„loti“. Hübschmanno prieštarą, jog „verkti“ nėra tas pat, kas „loti“, atremia tos pat šaknies deriniai lo.
lamentum
„rauda, skundas“,
lamentari
„sielotis, skųstis“.
Šaltinis:
Solta 1960
, 250
Antraštė:
lóti
Straipsnelis:
Germ.
LǢ-JA-
(/
lō-ja-
„koneveikti, plūsti“ schmähen (go. tik praet. pl.
laíloun
„sie schmähten“). Kamieno vokalizmą rekonstruoti ne kažin kiek pagelbsti ir etimologija. Kad vokalizmas buvo
lē-
paliudija: s. air.
līid
„apkaltina, legtzur Last“ (Hiatverb); kimr.
edliw
„prikaišioti, vorwerfen, smerkti“. Šaknies vokalizmą buvus
lā-
patvirtina (gr. ir s. i. kalbose taipogi gali būti ir
lē-
): lo.
lāmentum
,
-ī
„skundas“,
lātrāre
„loti, amsėti“, lie.
lóju
,
lóti
„išduoti aštrius sprogstamus garsus (apie šunį, lapę), ambryti, apšmeižti, keiktis, plūstis“, s. sl.
lojǫ
,
lajati
„loti, koneveikti, plūsti“, gr. λῆρος „išdaigos, pokštai, plepalai“, s. i.
rāyati
„bellt“.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 324
Antraštė:
lóti
Straipsnelis:
Oset.
ræjyn
:
ræjd
/
ræjun
:
ræjd
„loti“. Kilęs iš ir. *
ra-
, ide. *
lā-
, *
lē-
, *
rē-
„loti, staugti, verkti“ ir kt. garsažodinės kilmės (Pokorny 650), kurd.
reyin
„loti, lojimas“, av.
raya-
junginyje
gāθrō-rayant
„vambrijantis (
rayant-
) šventuosius himnus (
gāθ-
)“ (apie eretikus
ašɘmaγa-
), s. i.
rā-
,
rāyati
„amsėti, loti, vambryti“, r. (trm.)
рай
„triukšmas“,
раять
„triukšmauti, apskelbti“, s. sl.
lajati
, r.
лаять
, lie.
ríeti
„keikti“, la.
riêt
„loti, kąsti“, lie.
lóti
, la.
lāt
„loti“, alb.
l’eh
, arm.
lam
„verkiu“, air.
liim
„keikiu, kaltinu“, het.
sar-lami
„sušunku“(?).
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
II, 371
Antraštė:
lóti
Straipsnelis:
Gr. λῆρος masc. „tušti plepalai“ (dažnai apgaulingi), „bereikšmiai plepalai“ [637]. Etimologija neaiški. Skaidant į λῆ-ρος mėginama įtraukti šiuos žodžius į daugiau ar mažiau neapibrėžtą žodžių seriją, susiejant su balsu, šauksmu. Padarytas iš *
lā-
: lie.
ló-ju
,
ló-ti
, s. sl.
la-jǫ
,
-jati
„dundėti, šaukti“, arm.
lam
„verkti“, galbūt lo.
lāmen-tum
; sujungiama su gr. serija: λάρος, λάσκω, λαίειν ir t.t. su trumpu balsiu. Plg. Pokorny 650.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 637–638
Antraštė:
lóti
Straipsnelis:
Gr. λάσκω ‘griaudėti, šaukti’. Seni yra λακεῖν, λέληκα. Be etimologijos, išskyrus šaknį *
lā-
‘to cry’ lytyse lo.
lāmentum
, lie.
lóti
, Pokorny p. 580.
Šaltinis:
Beekes 1988
, 28
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas