Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: varis, eita.

Antraštė:

varis

Straipsnelis:

Ide. kalbų nemažą dalį žodžių, reiškiančių ‘varis’, sudaro paveldėti iš ide. prokalbės žodžiai, tai žodžiai < ide. *ayes-. Lie. varis, la. varš, pr. wargien, galbūt yra skoliniai iš kokios nors suomių-ugrų kalbų grupės kalbos.

Šaltinis:

Buck 1949, 612

Antraštė:

vãris

Straipsnelis:

Lie. vãris V. Ivanovas kildina iš sl. *var-. Semantiniai ryšiai čia neaiškūs, nes sl. *var- reiškia ‘virti’ ir yra neatskiriamai susijusi su maisto gaminimu ir vandeniu, plg. r. по-вар, за-вар-ка, sanskrito vāri ‘vanduo’. Ivanovas nekalba apie galimybę sieti šį žodį su marių vörǵene ‘varis’, mansių ärgin ‘t. p.’ (žr. Frenkelį).

Šaltinis:

Хедден 1986–1987 (1989), 238

Antraštė:

vãris

Straipsnelis:

Baltiškojo alavo (švino) pavadinimo susidarymą prūsų kalboje iš spalvos nusakymo galima sugretinti su vario pavadinimu, skirtingu nuo slavų, kuris kilęs kaip *-i̯o- darinys ir veiksmaž. šaknies, senosiose ide kalbose reiškusios degimą, įkaitinimą, plg. viena vertus, pr. vargien ‘varis’ < *vari̯an, warene ‘varinis katilas’⁶⁵ [⁶⁵ J. Endzelīns, Comparative Phonology …, p. 99, 139], lie. vãrias ‘varis’, la. vaŗš ‘varis’, kita vertus, pr. auwerus ‘šlakas’ (Žod. 529), siejamą su slav. *u-var- ‘varь’ ‘вар’⁶⁶ [⁶⁶ Топоров В. Н., Прусский яз., p. 176–177. Dėl metalo ir šlako semant. ryšio žr. šalia lie. gelžuonis], arm. vāem ‘uždegu’, alb. vorbë ‘molinis katilas virinimui’, toch. A wrātk ‘virti’, het. [234] u̯ar- ‘degti’⁶⁷ [⁶⁷ Žr. daugelio pvz. analizę F. Sommer, Hethitisch u̯arāmi. – Kleinasiatische Forschungen, 1929, Bd. I, H. 2, p. 120–124. Etimologinis siejimas su slavų k. pirmąkart pateiktas A. Götze, H. Pedersen, Muršiliš Sprachlähmung, Ko̸benhavn, 1934, p. 74], u̯arnu- ‘deginti’. Hetitų -i- kamienas gali būti tiesiogiai palygintas su analogišku veiksmaž. kamienu slavų k. (r. варить, plg. la. varît ‘virti, virinti’). […] Su šiuo archaišku veiksmaž. kamienu *u̯ori-, atrodo, galima lyginti ir daiktavardį – tematinį vedinį *uor-i̯o-, kuris baltų kalbose buvo vart. kaip vario pavadinimas. Gana platus panašaus techninio giminiško veiksmaž. vartojimo paplitimas slavų kalbose (kur vario pavad. gali būti antrinis […]), leidžia spėti čia esant ankstyvosios baltų-slavų kalvystės terminologijos reliktą. [235]

Šaltinis:

Иванов 1977a, 234–235

Antraštė:

vãris

Straipsnelis:

Lie. vãris, la. vaŗš (iš *varjas), pr. vargien (= varjan).

Šaltinis:

Rosinas 1998, 284