Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: genys.

Antraštė:

genỹs

Reikšmė:

bitininko lipimo virvė

Straipsnelis:

žr. geinys

Šaltinis:

Eckert 1989, 17–18

Antraštė:

genỹs

Straipsnelis:

žr. genėti

Šaltinis:

Иванов 1981, 110–111

Antraštė:

genỹs

Reikšmė:

Specht

Straipsnelis:

Manoma, kad pr. aytegenis E 745 ‘kleinespecht’ (= ‘mažasis genys’) yra dūrinys, kurio antrasis dėmuo pr. -genis paprastai gretinamas su pr. gen-ix E 742 ‘genys’, ir tikėta, kad gen-ix yra pr. *gen-īs (= lie. gen-ỹs ‘Specht’, la. dzen-is ‘t. p.’) deminutyvas, pasidarytas su priesaga -ik- (Endzelīns, SV, S. 49). Toks pr. -genis ir pr. gen-ix aiškinimas veikiausiai teisingas, tik ar iš tiesų pr. genix ‘genys’ yra deminutyvas, o pr. -genis ar įgalina postuluoti pr. *genīs (= lie. genỹs)? K. Būga (Aist. Stud. I 84) ir R. Trautmannas (Die altpr. Sprachdenkm. 1910, 297; žr. Fraenkel, LEW 152) pr. ayte gretina su s. i. ayte ‘mirgąs, besikaitaliojąs (apie spalvas), margas’ manydami, kad pr. ayte- reiškia ‘margas, raibas’, o pr. aytegenis ‘mažasis genys’ reikštų tada margasis genys. Manau, kad prūsai mažąjį genį bus pavadinę remdamiesi jo ypatinga elgsena, o ne genio margumą prieš akis turėdami. [215]. Atkreipkime dėmesį: kodėl pr. žodis ‘mažasis genys’ E 745 perteikiamas ne pr. genix (E 742 – juk tai esą deminutyvas, plg. lie. gen-iuk-as), o pasigaunama pr. aytegenis? Ko gero, pr. genis ‘genys (E 742) ne deminutyvas, o priesagos -ik- nomen agentis, t. y. pr. genix gali būti *gen-ik-as ‘kas kala, plaka medį’. Taigi pr. nomen agentis siejasi su lie. gen-ỹs (= la. dzenis) ‘Specht’, plg. lie. kal-ìk-as ‘kas kala, plaka = kalvio pameistrys, kalvis’ : lie. kal-ỹs ‘kas kala = kalvis’ = pr. *gen-ik-as ‘genys’ : lie. genỹs (la. dzenis) ‘Specht’. Vadinasi, darybos požiūriu pr. -genis netapatus su lie. genỹs ir kilęs iš bl. veiksmažodžio *gen- ‘mušti, plakti, kūju kalti’ (< ide. *gᵘ̯hen-. [216] Pr. -genis (ayte-genis E 745) reiškia ne ‘genys’, o maždaug tą, ką ir lie. dūrinio var-kalỹs ‘kas varį kaldamas apdirba’ sandas -kalys. Jeigu taip, vadinasi pr. ayte- negali reikšti ‘margas, raibas’. Manau, kad pr. ayte- = *aita- reiškia ‘judrus, vikrus, greitas’ ir pan. Pr. aytegenis ‘mažasis genys’ galėtų reikšti ‘greitai (medžius) kapojąs, plakantis’ = ‘vikriai, greitai (savo darbą) padarantys (genys)’ = ‘vikrus, judrus genys’. Pr. ayte- = *aita- adj. priesagos -ta vedinys, pamatuotas pr. veiksmažodžiu *ei- (‘eiti’ = ‘gehen’) < bl. (ide.) *ei-, kuri reiškia ir ‘skubriai judėti, pirmyn žingsniuoti’ = ‘greitai, skubiai (darbą, judesį) atlikti’, plg. lie. ei-kl-ùs ‘schnell, flink’, ei-gl-ùs ‘t. p.’, eĩ-tena- ‘kas nors greitas’ (ir kt. pvz.). [217] Man atrodo, kad į pr. *aita-genīs gana panašus lie. áit(i)-varas ‘Alp, fliegender Spuhgeist, Kobold’: a) lie. ait(i) ir pr. *aita- gali būti tos pačios kilmės ir reikšmės (‘vikrus, greitas’) adj. kamienai; b) lie. -varas gal remiasi veiksmažodžiu *ver- ‘varyti, versti, bėgti’ (la. ver-t ‘bėgti’, lie. var-ýti).

Šaltinis:

Mažiulis 1974, 215–218

Antraštė:

genỹs

Straipsnelis:

Pr. genix ‘genys’ iš šaknies gen- ir priesagos -ik (*gen-ik-as, kuris paprastai laikomas deminutyvu (plg. lie. geniùkas). Mažiulis (ZfSl. 19, 1974, 216) atkreipė dėmesį, kad vok. kleinespecht verčiama ne žodžiu genix, bet aytegenis, kurio dėmuo -genis laikomas nedeminutyvine forma šalia deminutyvo genix. Toliau buvo teigiama, kad -ik- žodyje genix nurodo jo priklausomybę Nomina act.: *gen-ik-as. Tokia vidinė žodžių forma, reiškianti genį, yra labiausiai paplitusi, plg. gr. δρυο-κόπος šalia κόπτω ‘smogti’, ‘mušti’, κολάπτω ‘kirsti snapu’, s. i. dārvā-ghāṭá- ir kt. Pagal tai pr. genix siejamas su Nomina act. tokio tipo kaip lie. genỹs, la. dzenis (plg. dzȩnȩ̄ns panašiai kaip lie. kal-ìk-as : kal-ỹs. Tokios traktuotės išvada, Mažiulio nuomone, yra ta, kad -genis žodyje aytegenis turi būti suprantamas ne kaip ‘genys’, o kaip Nomen act. iš bl. *gen- ‘mušti’, ‘belsti’ ir pan. (ide. *gᵘ̯hen-). Taigi pr. genix ir lie. genỹs, la. dzenis tiesiogiai susiję su atitinkamais veiksmažodžiais: lie. genė́ti, giñti, ganýti, la. dzenêt, dzìt (dzȩnu), ganît, sl. gъnati (ženǫ), *žęti. Taip pat plg. le. gon ‘medžioklė’, gonić ‘medžioti’, ‘persekioti’ ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 205–206

Antraštė:

genỹs

Straipsnelis:

pr. genix (geniks) E. 742 ‘genys’ : aytegenis, lie. genỹs, la. dzenis, dzenêt, dzìt, s. sl. ЖѦТИ ‘pjauti’, norv. gana ‘(medžio lapus) nukirsti’, av. aviǰanaⁱti ‘(medį) kirsti’, skr. hanti ‘(jis) smogia’, gr. θείνω ‘smogiu’, s. air. gonim ‘sužeidžiu’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 679.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 218

Antraštė:

genỹs

Straipsnelis:

Lie. genỹs, geinỹs buvo pasiskolinti greičiausia XIX a. pradžioje iš germ. gien ar v. ž. gīn (Schwers 1936 34), kuris savo ruožtu yra pasiskolintas iš anglų kalbos.

Šaltinis:

Baldunčiks 1982, 167

Antraštė:

genỹs

Straipsnelis:

žr. gundyti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 341–345

Antraštė:

genỹs

Straipsnelis:

[Apžvelgiami prūsistiniai K. O. Falko rankraščiai.] Pr. Gense (AprPN 31) ir E 745 (ayte)genis ‘mažasis genys’ laikomi germanizuotais tikriniais žodžiais. Plg. lie. genỹs.

Šaltinis:

Stundžia 1996, 97

Antraštė:

genỹs

Reikšmė:

Strickleiter zum Ausnehmen der Waldbienenstöcke

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariami baltiškieji skoliniai pietų Estijos šnektose. Es. kõno ‘dze(i)nis’ < bl. *geni̯o: plg. lie. genỹs, geĩnis, geinỹs ‘Strickleiter zum Ausnehmen der Waldbienenstöcke’, la. dzenis, dzeinis ‘eine Tritze, ein Kletterstrick, ein Strick nebst Zuberhör, mit dessen Hilfe der Imker in die Höhe zum Waldbienenstock klettert; ein Strick überhaupt, ein schlechter Strick’. Žr. Mǖlenbach LVV I, 545, 540; Fraenkel LEW I, 143–144: geĩnis; Vaba L., Balti fragment eesti mesindussõnavaras? In Eesti keele ja kirjanduse kateedri töid I (E. Vilde nim. Tallinna Pedagoogiline Instituut.), Tallinn 1990; Vaba L., Gibt es ein baltisches Fragment im estnischen Wortschatz der Waldimkerei?, LU 1990, XXVI (3), 174–175.

Šaltinis:

Vaba 1996, 9

Antraštė:

genỹs

Reikšmė:

стремянка, лазиво, спасть для лаженья борти, добычи мëда

Straipsnelis:

Žr. geinys

Šaltinis:

Лучиц-Федорец 1989, 171