Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spęsti, gelbinėti, papeliučkas, kirkužys.

Antraštė:

spę́sti

Straipsnelis:

Lie. spáusti, spáustas, pr. spaustan ‘malūno girnapusės ašis’. […]. Latvių kalboje atvirkščiai, šaknis yra visiškai išnykusi, o spáusti tipą atitinkantis žodis yra spiêst, kuris (turint galvoje, kad taip pat reiškia ir ‘imti; stengtis; sugriebti, nutverti’) šia reikšme yra latvių kalbos inovacija ir gretintinas su lie. spę́sti, péndėti ‘pūliuoti, gesti; džiovinti’, s. sl. pędĭ ‘delnas; pėda; sprindis’, lo. pendeō, pendō (M.-E. III 1006; 1035 sg.; Fraenkel II 865 sg., 862). Vadinasi, dabar latvių kalba neteko lietuvių ir prūsų kalbose išlaikytos ide. šaknies.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 161

Antraštė:

spę́sti

Straipsnelis:

žr. spąstas

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 161

Antraštė:

spę́sti

Straipsnelis:

Germ. spenn-a- 'verpti, regzti, spęsti, spinnen' (go. spinnan 'spinnen' [hapax], s. ang. spinnan 't. p.', s. fryz. spinna 't. p.', s. v. a. spinnan 'verpti, austi') neturi jokios patikimos etimologijos. Pamatu spend- (germ. spend-na-?) remiasi: lie. spéndžiu, spę́sti 'spannen, Fallen legen' (plg. spann-a-) [452]. Šaknis be s- mobile, plg. s. sl. pędь 'Spanne, Handbreite'. Prolyte pen- yra pamatuoti: lie. pinù, pi̇̀ 'flechten, winden', s. sl. pro-pьnǫ, -pęti 'ausspannen, kreuzigen, ausstrecken', arm. henum 'weben, zusammen nähen'.

Šaltinis:

Seebold 1970, 452–453