Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rusėti, sausėti, skrubnus, paguinikis, slisti.

Antraštė:

rusė́ti

Reikšmė:

pamažu degti, smilkti; lėtai tekėti, bėgti

Straipsnelis:

R. рýшить, рýшу ‘griauti, versti, ardyti’, s. sl. roušiti, -šǫ, -šiši ‘ardyti, naikinti’, ukr. рýшити, рýшати ‘judinti’, le. ruszyć ‘тронуть, тронуться; двинуться’ netiesiogiai siejami su lie. rusė́ti, rùsa / -i, -ė́jo ‘pamažu degti, smilkti; lėtai tekėti, bėgti’. Tačiau labai skiriasi kategorinė ir leksinė reikšmės. Lyginant lietuvių rusė́ti su slavų vardažodžiais r. рýс-ло ‘upės vaga’, рýс-т ‘stipri srovė’ (< ide. *rous-lo, *rous-to) galima rekonstruoti bazinę šaknį *ru-s, *rou-s ‘sravėti, sruti, judėti’ (→ Raũsvė, Rùsnė, pr. Rusele [upelis Varmėje], Russe [pelkė Galindoje] ir kt.).

Šaltinis:

Jakulis 2004, 134–135

Antraštė:

rusė́ti

Reikšmė:

pamažu degti, smilkti; lėtai tekėti, bėgti

Straipsnelis:

Lie. rusė́ti, rùsa ‘pamažu degti, smilkti; lėtai tekėti, bėgti’ yra veiksmažodinės šaknies veldinys, nors šakninių giminaičių jis teturi tik lietuvių ir latvių kalbose. Plėtiklis -s pridėtas baltų, slavų ir germanų kalbose. Šis veiksmažodis turi vedinių kitose indoeuropiečių kalbose: lie. rusénti ‘rusėti’, s. isl. ryskja ‘rauti’, prasl. *rušiti ‘griauti’, r. русло ‘upės vaga’ руст ‘stipri srovė’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 150; 238

Antraštė:

rūšė́ti

Reikšmė:

быць поўным жывасцi, бадзёрасцi

Straipsnelis:

[Aptariami baltizmai čekų kalboje.] Su lie. rūšė́ti ‘быць поўным жывасцi, бадзёрасцi’ Machekas (Etymologický slovník jazyka českého, 1971) gretina ru. рыхлый ‘друзлы, рыхлы’ (dar plg. ček. rychlý, lužič., le. rychły ‘хуткi’, ček. rychle ‘хутка’ ir kt.), kilusiu iš prasl. *ryхlъjь, nors juos dar galima gretinti ir su la. rusenis ‘велмi рыхлы снег’, rušināt (zemi) ‘разрыхляць, перамешваць (глебу)’, taip pat isl. rúst ‘руiны’, olandų rul ‘рыхлы, сухi (пясок)’, Фасмер, 3, 532.

Šaltinis:

Лучыц-Федарэц 2003, 295