Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: miežiai, grieti, skrieliai.

Antraštė:

miẽžiai

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti vadinamąją pirminę baltų kalbų leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t.y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus elementus [t.y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje atskiros baltų kalbų raidoje.] ‘Duona’ baltų kalbose turi skirtingus pavadinimus. La. ji vadinama màize, žodžiu atsiradusiu iš žodžio ‘miežiai’: lie. miežiai̇̃ pl., la. mi̇̀eži pl. ir pr. moasis ‘miežis, miežiai’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 227

Antraštė:

miẽžiai

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archaišką leksikos sluoksnį, siekantį gilią senovę. Todėl ištyrėme baltų (pirmiausia lietuvių) ir slavų kalbų pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, - jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. miẽžiai pl. m. (baltų *maiži̯a-⁹ [⁹ La. màize ‘duona’ Frenkelio žodyne be etimologijos (sic!) čia taip pat tikriausiai priklauso. Trubacev (Etimologija, 1965, p. 12) su baltų žodžiais sieja iranėnų maiz- ‘sėti’, kuris vis dėlto reikalauja etimologinio ištyrimo]: prasl. jęčьmy, r. (bažn.) jačьmy, le. jęczmień, s.-kr. ječmen ir t.t.); mano nuomone, baltų žodis etimologiškai sl. *mězga, t.y. šaknį *moig̑-skā (plg. Berneker II 54–ir Vasmer II 593) ir yra veiksmažodinės šaknies *meig̑ ‘šlapinti, mirkyti’ vedinys. Vadinasi, pirminė daiktavardžio reikšmė ‘išmirkytų ir išbrinkusių miežių putra (košė)’ (plg. krokuviečių ‘miežinių kruopų košė’), vėliau ‘miežiai’, panašiai kaip sl. *pьšeno, pьšenica ‘grūdas’ → ‘kviečiai’. Bet, mano nuomone, slavų žodis reprezentuoja archaišką tokio tipo kaip *n̥k-men- iš ide. šaknies, Pokornio rekonstruojamos (p. 45) *ank-, *ang- (t.y. *Henk/g-?) ‘biegen’, vedinį (pradžioje nomen agentis).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 128

Antraštė:

miežiai

Straipsnelis:

Šalia paveldėtų žodžių, reiškiančių ‘miežiai’ grupės (< ide. *g̑herzd(h)- ir pan.), daugelyje kalbų miežių pavadinimas kilęs iš žodžių, reikškiančiu ‘grūdai’ ar ‘javai’, arba siejamas su žodžiais, reiškiančiais ‘aštrus, smailas’ ir pan. (dėl miežių grūdu ir varpą formos). Lie. miežiai, la. mieži (pl.), pr. moasis, šalia la. maize ‘duona’, etimologija neaiški.

Šaltinis:

Buck 1949, 516

Antraštė:

miẽžiai

Reikšmė:

‘miežiai’

Straipsnelis:

Apžvelgdami sl. kalbų miežio pavadinimų (ž. luž. jacḿeń, č. ječmen, ukr. jačmiń [ir kt.]) etimologijas, Fasmeris (Vasmer, REW 501) ir Slavskis (Sławski. SE I 575) be rimtesnio pagrindo išskiria vieną. Anort jos, sl. kalbų miežio pavadinimai remiasi ide. šaknimi *ank- ‘lenkti(s), linkti’ [138]. Mūsų nuomone, minėtas pavadinimas (kaip ir gr. κριθή – žr. tekste) remiasi garsažodinės kilmės šaknimi (kai pučia vėjas, siūbuojančios miežių varpos skleidžia charakteringą garsą). Briukneris, J. Endzelynas, Pr. Skardžius lie. miẽžiai, sg. miežys, la. mieži, sg. miezis, pr. moasis ‘t.p.’ laiko slavizmais. Gal ir šios bl. leksemos remiasi garsažodinės kilmės šaknimi? Jeigu tai tiesa, tai šaknį mie- (mie- + išplėst. -ž-) galime gretinti su mišk-: lie. miškas, t.y. ‘tai, kas ūžia, vaitoja, dejuoja’ bei mešk-: lie. meška, t.y. ‘murmantis, niurzgantis žvėris’.

Šaltinis:

Steffen 1968b, 138

Antraštė:

miẽžiai

Reikšmė:

ячмень

Straipsnelis:

Baltų kalbose kolektyvinei reikšmei išreikšti, dažnai apskritai javams pavadinti vartojama daugiskaitinė forma, vienaskaitinė vartojama krūmui, augalui, vienetui pavadinti: miẽžiai ‘ячмень’ miẽžis ‘стебель и одно зернышко ячменя’

Šaltinis:

Дегтярев 1989, 47