Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vestė, šukė, gulti, do.

Antraštė:

vèstė

Straipsnelis:

žr. vystė

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 113

Antraštė:

vèstė

Straipsnelis:

vèstė, výstė, výstas, vỹstas ‘liemenė, kiklikas’, plg. vok. Weste ‘liemenė’ (Alm 147; FrnW 1231, Čepienė 39). Į vokiečių kalbą pavadiniams atėjo XVII a. pab. per prancūzų kalbą, plg. pranc. veste ‘striukė, švarkas, palaidinė’, iš italų kalbos, plg. it. veste ‘drabužis, apranga’. Šio šaltinis – lo. vestis ‘drabužis’, kuris siejamas su het. u̯es-, u̯as- ‘nusirengti’, s. i. vastra-, toch. B vastri, gr. ἔσυος, go. wasti ‘drabužis, apdaras’ (Kluge 857; Pfeifer 1560; Dauzat 748–749; Schrader I 591; Pokorny 1172–1173). Lie. pavadinimas randamas XVIII–XX a. žodynuose (R 339; MŽ 327, 404, 544; K 499; J; KŽ 2669). Pasitaiko atskirose Žemaičių ir Suvalkijos vietose (Vaičiulytė 124; KudN 262; LKŽ K). Į kai kurias Šiaurės Lietuvos vietas (Joniškį, Pasvalį, Biržus) galėjo patekti iš latvių kalbos, plg. la, veste ‘liemenė’, į kurią pavadinimas taip pat atėjo iš vokiečių kalbos (Sehwers 155, 232 IV 546). Tai bendrinės latvių kalbos žodis (LVV 851). [Vaičiulytė, Klaipėdos šnektos žodynas, VU diplominis darbas, V., 1977; Čepienė, LKK XXX, 1933, 37–46].

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 113