Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: viržys, rokė, bužulas, ėstas, kuzijakas, rogutės, miežiai, vestė, draugė, gugė, gunguliuoti, žaras, grūdas, malkelė, dvaralaukis, bilžinas, degtinė, dolkė, golė, sėta, mineklė, žavus, čiulpt, blėdis, sėti, indėti, žemyna, gūvis, luknė, žastas, glumė, sklaidyti.

Antraštė:

viržỹs

Straipsnelis:

Oset. wyrz/urz ‘piršto galas’, - tiksliau ‘piršto galo minkštimas’. Oset. wyrz/urz priklauso prie av. ərəzu- ‘pirštas’, kaip oset. wyrdyg/urdug- prie av. ərədva- ‘vertikalus, staigus’. Ir vienu, ir kitu atveju reikia suponuoti du pirminius variantus: su pradiniu r̥- (*r̥zu-, *r̥dwa-) ir su pirminiu wr̥- (wr̥zu-; *wr̥dwa-). Plg. av. dvaeibya ərəzubya ‘dviem pirštais’ (AiW 353), oset. dywwæ wyrzæj. Av. ərəzu- ‘pirštas’ sutapatinamas su ərəzu- ‘tiesus’ ir priskiriamas ide. *reg̑- ‘tiesus’ ir pan. (Pokorny 854) lizdui. Labai abejotina. Pirštų specifika ne jų tiesumas, o atvirkščiai – gebėjimas sulenkti ir tokiu būdu atlikti žmogui naudingus veiksmus: laikyti, sugriebti, suspausti ir pan. Greičiau reikia kildinti iš *(w)regh- ‘veržti, spausti’ ir pan. (pirštai = ‘veržtuvai, spaustuvai’) ir gretinti su lie. ver̃žti, s. v. a. wurgen ‘smaugti’ ir pan., lie. viržỹs ‘virvelė’, le. wrzos ‘viržis’ (Pokorny 1154–1155). Plg. ængylʒ. Žr. Миллер, IF 21, 333; Bailey, Asica 37, TPhS 1960, 81.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 128

Antraštė:

viržỹs

Straipsnelis:

Būtent baltų kalbose esama daug […] homonimų, o tai kelia daug neaiškumų. Kiek dar čia darytina, rodo, deja, ir Fraenkelio LEW […]. Dažnai norėtųsi detalesnių paaiškinimų. Pavyzdžiui, ką bendra turi […] viržỹs ‘virvė (strick)’ su vir̃žti ‘džiūti, nykti’. […]

Šaltinis:

Merlingen 1978, 42 išn. 42