Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kapoti
Straipsnelis:
žr. kapas
Šaltinis:
Buck 1949, 294–295
Antraštė:
kapóti
Straipsnelis:
žr. kapas
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 212–214
Antraštė:
kapóti
Straipsnelis:
žr. kapinys
Šaltinis:
Urbutis 1989b, 94
Antraštė:
kapóti
Reikšmė:
strike
Straipsnelis:
Go. skaban ir ga-skap-jan abu iš pradžių reiškė ‘kirsti [126], skaldyti’ […]. Šios formos yra dubletai, kilę iš vienos ar dviejų labai panašių ide. formų. Alternacija tarp spėjamų vienos ide. šaknies *-bh- ir *-b- refleksų lytyse go. skaban ir ga-skap-jan yra problemiška […]. Giminiškos kt. ide. kalbų formos rodo panašią alternaciją: lo. scabō ‘nukertu’, skaber ‘ruff’ (‘koziris’?), lie. skabtù ‘cut, hew’, s. bažn. sl. skoblъ ‘skustuvas’, gr. skáptō ‘kasti, rantyti, įkirsti’, (‘dig, hack’), skapáhē ‘kastuvas, kaplys’, lie. skãplis ‘ax’ vs. gr. kóptō ‘kirsti’, lie. kapóti ‘strike, hew’ etc. […] Lehmann [Lehmann, Winfred, 1986, A Gothic Etymological Dictionary, Leiden, Brill, 307 – remiasi Feist 1939] ir kiti rekonstruoja ide. *(s)kē̆p-, *(s)kap-, *(s)kē̆b(h)-, *(s)kā̆b(h)- ‘pjauti, kirsti aštriu įrankiu, skaldyti’… [127]
Šaltinis:
Davis 1991, 126–127
Antraštė:
kapoti
Straipsnelis:
žr. kaplys
Šaltinis:
Buck 1949, 502
Antraštė:
kapóti
Reikšmė:
hacken; mit Schnabelhieben bearbeiten
Straipsnelis:
warnaycopo E 755 ‘warkringel’ (= ‘Würger, lanius excubitor’) : warne, warnis + enkopts, lie. kapóti.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 334
Antraštė:
kapóti
Straipsnelis:
žr. kedėti
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986), 137–138
Antraštė:
kapóti
Straipsnelis:
žr. skopti
Šaltinis:
Seebold 1970, 406–408
Antraštė:
kapóti
Straipsnelis:
[Lygia greta su šaknies pradžios ks-kitimu į sk- atskirose ide. kalbose fiksuojamas s nykimas redukuotame šaknies *ks- variante:] r. скопи́ть, сконéц, lie. skapóti ‘skusti, grandyti’, skõpti ‘drožti, skaptuoti’, gr. σκάπτω ‘sukasu’, σκαπάνη ‘kaplys’, nauj. persų škāfađ ‘suskaldo’ – r. копать, lie. kapóti, kãpas, gr. κóπτω ‘smogiu, atkertu’, κάπετος ‘griovys, kapas’, nauj. persų kāfađ ‘kasa’.
Šaltinis:
Мельничук 1967 (1969), 66
Antraštė:
kapóti
Straipsnelis:
[Nagrinėjamos kelios galimos nomen instrumenti le. laskopy etimologijos.] 2. Jei antrasis dūrinio dėmuo siejamas su visose slavų kalbose paliudytais ide. *(s)kā̆p- : *(s)kē̆p- kontinuantais: viena vertus sl. *kopati (plg. s. le. kopać) [išn. 25: plg. (senesnės semantikos) lie. kapóti, la. kapât], kita vertus sl. *skopiti (pvz., le. dial. skopić : szkopić ir kt. […]) [išn. 27: Atitimenys: lie. skõpti, skapiù, gr. σκάπτω. Formos be s: gr. κόπτω, κοπάς, lo. capulō, capulāre (Vasmer)], – tai le. laskopy galima interpretuoti kaip atsiradusią dėl haplologijos *lasko-skopy.
Šaltinis:
Ostrowski 2006, 313
Antraštė:
kapóti
Reikšmė:
schlagen, hacken
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Tai remia atvejai su variantais *k ~*k̑, pvz.: r. kopýto n. ‘Huf’ : s. i. šaphá-, n. Av. safa- m. ‘Huf’ < *kop-uh₂-tó- ‘mit Schlag versehen / begabt’ : *k̑ep-h₂-ó- ‘Schläge habend / versetzend’, kilęs iš šaknies *(s)kep- ‘schlagen, hauen’ (plg. gr. κόπτω ‘schlage, haue’, lie. kapóti, kapóju ‘schlagen, hacken’, s. sl. kopati, kopajǫ ‘graben, hacken’ etc.).
Šaltinis:
Lipp 2009a, 12–13

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas