Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kapas, briedimas, burtvos, dabudavoti, kirkis, kamis, dagtis, abudu, klajoti.

Antraštė:

kapas

Straipsnelis:

Šią sąvoką žymintys žodžiai dažnai giminiški žodžiams, žymintiems sąvokas ‘laidoti’, ‘pakasti’, dažnai šių žodžių pirminė reikšmė buvo ‘griovys’, ‘duobė’ ir ‘pylimas’, ‘gauburys’, priklausomai nuo laidojimo tradicijų. Lie. kapas, la. kaps giminiški pr. enkopts ‘palaidotas’, la. kapāt, lie. kapoti, s. sl. kopati ‘kasti’, s.-kr. pokopati ‘palaidoti’ ir t. t. Semantinė raida ‘kasti’ → ‘pakasti’ → ‘palaidoti’ → ‘kapas’. Plg. s. isl. grǫf, grǫftr, s. ang. grœf ir t. t. giminiški s. isl. grafa ‘kasti, laidoti’, s. v. a. graban ‘kasti’, begraban ‘laidoti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 294–295

Antraštė:

kãpas

Straipsnelis:

Prasl. kopyto. Bulg. копито, s.-kr. кòпито, slov. kopito, r. копыто, č. kopyto, le. kopyto ir kt. ‘kanopa’. Ši leksikos grupė laikoma veiksmažodiniu dariniu iš prasl. kopati [153], kuris atsispindi tokiose paralelėse: s. sl. копати, bulg. копат, s.-kr. кòпати, slov. kopati, s. r. копати, č. kopati, le. kopać ir kt. ‘kasti (žemę)’ be esminių semantinių variantų: lie. kãpas, la. kaps ‘kapas’, s. pr. enkopts ‘užkastas’. Prasl. kopati turi ir kitų atitikmenų: gr. σκάπτω ‘kasu’, σκἄπετος, κάπετος ‘kasimas, kapas, duobė’ ir kt. (ide. *(s)kap). Šiuo atveju rekonstruojamas pradinis ide. *(s), kuris satəm sistemos kalbose turi reguliarią refleksaciją ide. *(s)k ir regul. refleks. * [154].

Šaltinis:

Мартынов 1968, 153–154

Antraštė:

kãpas

Straipsnelis:

Oset. zœppaʒ, zœppaz / ʒœppazœ ‘antžeminis arba pusiau požeminis akmeninis laidojimo rūsys’. Kildinamas dėsningai iš *zampati-. Gretinamas su persų sabad ‘pintinė’, pehlevų *sapat, arm. (iš iranėnų) sapʿa ‘pintinė, lagaminėlis’ (Hübschmann. Arm. Gr. 236). Netikslus garsų atitikimas (z- // s-) tikriausiai aiškintinas tuo, kad turime reikalą su ideofonais (‘kažkas iškilęs’), turinčiais platų garsų įvairavimą. Plg. dig. zobat ‘krūva’. Apie ideofonus žr. prie tymbyl. Kiek kitoks ideofono tipas yra lie. kãpas.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 298

Antraštė:

kãpas

Straipsnelis:

Pr. kap- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Kopayn, Kopte, Kupte, Kappegalin, Coppigal, vėliau – Kupgallen ir kt. Siejama su lie. kãpas, kapai̇̃, kãpinės; kopà; la. kaps ‘kapas’, kapenes (plg. Hauzenberga–Šturma FBR XIX 1939, 214); kãpa, kãpe ‘kopa’; r. кóпа ir t. t. ir atitinkamais veiksmažodžiais – lie. kapóti, kópti, la. kapât, kàpt, sl. *kopati ir t. t. (Trautmann BSW, 116–117; Fraenkel LEW, 217, 282; Endzlins Senprūšu valoda, 1943, 189 ir kt.).

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 212–214

Antraštė:

kãpas

Straipsnelis:

žr. kapurnas

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 214

Antraštė:

kãpas

Straipsnelis:

žr. kedėti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 137–138

Antraštė:

kãpas

Straipsnelis:

žr. kapoti

Šaltinis:

Мельничук 1967 (1969), 66

Antraštė:

kãpas

Reikšmė:

могила

Straipsnelis:

Lucko pilies 1545 m. revizijoje vartojama forma kopiszca, var. okopyszcza. Terminas копище (копища) ta vartojamas ir 1388 bei 1389 m. dokumentuose, visuose reikšme ‘žydų kapinės’. S. le. okopisko ‘cmentarz żydowski’ minimas tarp s. le. skolinių iš ukr. k [St. Urbańczyk, Charakterystyka staropolskich zapożyczeń wyrazowych z języka ukraińskiego (1963), Szkice z dziejów języka polskiego, Warszawa, 1968, 301; ta pačia reikšme kopiszcze minimas 1639 m. akte susijusiame su Lietuvos teritorija, įtrauktame į 1751 m. dokumentą; окописько ar окопище užfiksuotas ukrainiečių Podolės tarmėse.]. Kyla klausimas dėl копища (копищ) ryšio su lie. kãpas ‘могила’, kapaĩ ‘кладбище’. Lie. kãpas visų pirma susijęs su veiksmažodžiu kõpti ‘сгребать’ ir tik toliau su lie. kapót ‘рубить, slav. копать [Fraenkel LEW 1962, 217]. Su tuo susijęs Lucko pilies 1545 m. revizijoje vartojamas terminas pohrebiszcza kaip kopiszcza sinonimas. Pohrebiszcza yra lyg paraidinis lie. kop(iszcza) vertimas ir taip patvirtina mintį, kad копища – lituanizmas.

Šaltinis:

Непокупный 1972, 103–104