Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vingis, dengti, dobti, balsomas, andras, burtai, medinas, kly, kermuo, duma, daiga, lygius, bajoras, kopa, rietas.

Antraštė:

vi̇̀ngis

Straipsnelis:

žr. vengti

Šaltinis:

Boryś 1992b, 193–199

Antraštė:

vi̇̀ngis

Straipsnelis:

[Kad reikšmės ‘lenkti, lankstyti, biegen’ (*leig-) bei ‘skurdus, menkas, silpnas, liga, bloga savijauta’ (*leig-) yra susijusios, Krogmanas įrodo IF 53 (1935):] Skliausteliuose įrašytą teiginį patvirtina ir *u̯eng- ‘išlenktam, sulenktam būti’ (W.-P. I 260); [ne visada pabrėžiama, jog pirmoji prolytė atskirtina nuo *u̯ang- ‘būti sulenktam’], plg. s. v. a. winchan, v. v. a. winken ‘į šalį judėti, svyruoti’, lie. vi̇̀ngis ‘Bogen, Krümmumg’, s. ang. wencel ‘silpnas’ bei ‘vaikas, mergaitė’. Pailginto balsių kaitos laipsnio be nazalizacijos formos: s. isl. vākr ‘silpnas’, vok. ž. wach ‘lankstus, silpnas’.

Šaltinis:

Jēgers 1958c, 64

Antraštė:

vi̇̀ngis

Straipsnelis:

Alb. vegë, vegjë f. ‘lankas’. Camarda sugretino su gr. ὀχεῖν ‘pervežti’, ὄχος ‘vežimas’, be etimologijos G. Meyerio žodyne liko (p. 465 ir 475) jo variantai vek, vjegë, vegjë ir vjejë. H. Pedersenas šį daiktavardį atpažino formose vek, vjejë, vegjë ir végëlë ‘lankas’. Iš šių formų pastarosios negalima išskirti ir su M. Lambertz negalima atstatyti iš lo. vehiculum. N. Joklis [45] pasiūlė dvi galimas šio žodžio etimologijas: arba giminiškas su alb. vang ‘ratlankis’, lie. vi̇̀ngis ir t. t., arba – su alb. vig ‘lieptas; karstas, vežimo grąžulas’, iš kurių antroji yra patikimesnė.

Šaltinis:

Çabej 1967c, 45–46

Antraštė:

vi̇̀ngis

Straipsnelis:

žr. ūkis

Šaltinis:

Hilmarsson 1986, 68–70

Antraštė:

vi̇̀ngis

Straipsnelis:

Alb. vang, vëng m. ‘ratlankis’, vangu i opangës ‘batų raištelis’. Nuo G. Meyerio kartu su i vëngër, i vangët, vangósh ‘žvairas’ siejamas su lie. véngiu, vi̇̀ngis, vingùs, la. wanga ‘vazos lankelis’, s. v. a. winchil ‘kampas’ ir t. t. Kaita a : ë rodo alb. žodžio senumą. Metaforinė vang reikšmė – ‘pretekstas’.

Šaltinis:

Çabej 1967b, 18

Antraštė:

vi̇̀ngis

Straipsnelis:

Toch. B. wäntalye ‘lankas’. Šis žodis kilo iš senesnio *wänktalye (*-ṅkt- > -nt-, supaprastinimas): *wänk- yra giminiškas su lie. vi̇̀ngis ‘Bogen, Krümmung ir t. t.’, vingiúoti ‘sich krümmen, biegen, Bogenlinien zeichnen’ (dėl šių žodžių plg. Fraenkel 1256), kurie apskritai yra susiję su s. v. a. winchan ‘schwanken, winken’ ir t. t. B *wänktalye yra antriniu būdu išplėstos *-i̯o- ar *-i̯ē- priesagos *-ₑl(o?)- (žr. toch. A sinonimą su *-el- añcäl) vedinys (dėl šio antrinio išplėtimo plg. Van Windekens, Orbis 16 (1967) 471 ir toliau). Ši *-ₑli̯- buvo pridėta prie part. praet. kamieno *u̯n̥g-to-. Šaknį *u̯n̥g- taip pat turi lie. vi̇̀ngis ir t. t.

Šaltinis:

Windekens 1976, 556

Antraštė:

vi̇̀ngis

Straipsnelis:

Toch. B oç, adv. ‘klaidingai, melagingai’ junginyje oç kakāmau ‘pakeistas, suklaidintas’ su (AB) kām- ‘(at)nešti’ (Couvreur, Or. Grand. I (1964) 243, išn. 37 ir p. 249). B oç kilo iš ide. formos *ung-i-, susijusios su *u̯eng-, kurią randame s. isl. vakka ‘klaidinti, klajoti’, s. saksų wancōn, s. v. a. wankōn = dabartinė vok. wanken ‘svyrinėti, svyruoti’, lie. vi̇̀ngis ir t. t. Prieš *-i- junginys *-ng- išvirto žodžio gale -ç kaip, pavyzdžiui, ir junginys *-nqu̯- B žodyje piç ‘penki’ < ide. *penqu̯e.

Šaltinis:

Windekens 1976, 344

Antraštė:

vi̇̀ngis

Straipsnelis:

Alb. ul ‘nuleisti; pažeminti, palenkti’, ulem ‘lenktis’, taip pat unj, unjem, hunj, hunjem, ungjem ir t. t. Tokiu būdu nei *suniō, giminiško su sl. chynǫti ‘lenkti’, s. sl. pochylъ ‘sulenktas’ (G. Meyeris), refleksas, nei susijęs su alb. vang ‘ratlankis’, vangósh ‘samtis’, ir, be alb. kalbos, su lie. vi̇̀ngis, vingùs (Joklis). Turintis pamatinę formą [92] ul žodis greičiausiai įeina į armėnų gelum ‘suku’, gr. εἰλέω ‘ritinėti, susukti’, lo. volvo ‘ritinėti’, s. air. fillid ‘sukti’ ir t. t. grupę (tai iš dalies jau įspėjo Camarda); albanų ul yra nosinio kamieno veiksmažodis *u̯el-nō su redukuotu laipsniu. Alb. ungj reprezentuoja antrinę ul formą, o ne rekonstruotą lo. *unculare.

Šaltinis:

Çabej 1967a, 92–93

Antraštė:

vi̇̀ngis

Reikšmė:

Krümmung

Straipsnelis:

Pr. wīngriskan (acc.) 27,₂₁ ‘klasta, suktybė, List’ : wangan, lie. vi̇̀ngis, vingrùs ‘sich schlängelnd’ ir kt. Žr. Trautmano Apr. Spr. 462 su lit.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 337