Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tvoti, tirti, guga.

Antraštė:

tvóti

Straipsnelis:

Germ. þweit-a- ‘atskelti, atskirti, abspalten’ (s. ang. þwītan ‘(skiedra, nuodrožą) atskelti, atkirsti’) etimologijos neturi. Galbūt minėta germ. leksema yra savarankiškai išplėsta šaknis *teu- ‘stoßen, schlagen’, kurios reikšmė panašiai susiformavusi (kitusi). Peteikiu keletą atitinkamos reikšmės ir žodžio pradžioje turinčių priebalsį t- vedinių (be to, žr. stant-a-, plg. lo. tudes, -itis ‘kūjis, plaktukas’, v. air. tuagaid ‘smogia man kirviu’, gr. τυκóς ‘bardišius, dalgiakirvis, Streitaxt; toks įrankis akmeniui apdirbti’. Balsiniu formantu išplėstos šaknys: lie. tvóti ‘schlagen, hinstürzen, mušti, plakti, šerti’, par- ‘partrenkti, pargriauti, parmesti’ (plg. E. Fraenkel, LEW II 55 f.), av. θwarəs- ‘pjauti, pjaustyti, kirpti, schneiden, raižyti, drožinėti (iš medžio ar kaulo)’. Pirminis (ne dūrinys) dažniausiai vartojamas perkeltine reikšme, kompozitas su avi- ‘rąstgaliais, trinkomis, luistas, luitais suskaldyti’ (*tw-er-k̑-).

Šaltinis:

Seebold 1970, 526

Antraštė:

tvóti

Straipsnelis:

R. trm. твить ir br. trm. расцвіць ‘įaitrinti’ gali būti skolinys iš lietuvių kalbos arba giminiškas lie. tvóti ‘бить, ударять, колотить, подать, бросать, метать’ (Fraenkel 1155), kilusiam iš ide. *tu̯ē̆i- ‘сечь острым, бить’, su kuriuo Pokornas sieja s. ang. ðwītan ‘pjauti, apipjauti’, geðwit ‘skiedra’, s.-isl. þveitr ‘įpjova’, þveita ‘kirsti, stumti’, lie. tvýskinu, -inti ‘smarkiai stuksenti’. Tiesa, dėl garsažodinio pobūdžio lietuviškasis atliepinys, kaip mano Pokornas, gal ginčytinas (Pokorny I 1099).

Šaltinis:

Trubačev 1985, 66

Antraštė:

tvóti

Straipsnelis:

Gr. διττάω ‘košti’. Atstatoma *τϝαyω, kuris paaiškina skirtingus atikiečių ir jonėnų pakitimus (Lejeune, Phonétique, 93) ir gretinama su s. i. títaü- ‘rėtis’ (s. i. žodis yra triskiemenis), lie. tvóju, kuris reikšme yra tolimesnis, plg. Pokorny 1085.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 278