Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: koja.

Antraštė:

kója

Reikšmė:

viena iš galūnių, kuria žmogus ar koks kitas padaras eina

Straipsnelis:

Lie. kója ‘viena iš galūnių, kuria žmogus ar koks kitas padaras eina’, la. kãja ‘t. p.’ etimologija neaiški, nes Bezzenbergerio (žr. KZ XLVII, 82) siūlymas baltų leksemas sieti su gr. kīnéō ‘išjudinti, sujudinti, paleisti’, lo. ciēre ‘t. p.’, cĭ-tus ‘greitas’ (tiesą sakant, *‘išjudintas, paleistas’) kažin ar yra priimtinas, nes tada baltų kalboms, kurios neturi šaknies *kēi, būtų suponuojamas kitose ide. kalbose neužfiksuotas vedinys ‘koja, pėda’ (Pokorny IEW, 538 ir Frisk GEW I, 863 baltų žodžių nemini; Fraenkelis LEW, 280, kuris aukščiau minėtam gretinimui pritaria, prieštaringai pastebi: „greta niekinamąją reikšmę turinčio lie. konas“ [gal Fraenkelis mano, kad čia pakeista priesaga?]). Vadinasi, visiems trims žodžiams – lie. kója (la. kãja), lie. kótas (la. kâts „Stiel, įrankio ar daikto dalis, už kurios laikoma, kuria remiasi“ [plg. ME II, 205, kur pastebima su klaustuku prie kâts: „zu kãja ‘Fuß’?“], lie. konas (: Atimk savo konus [stibykaulius], matai, kad ankšta čia sėsti. J); dėl formos plg. lie. sraujà, sraũtas, sraunà – galėtume postuluoti pamatinę reikšmę *‘lazda, Stock’ (vulgar. > ‘koja, Bein’). Tada darybos pamatu eitų veiksmažodis *kā-tei ‘kirsti, smogti, schlagen’ (ekspresyvus lie. káuti, la. kaût ‘kirsti, smogti’ variantas). Tačiau lie. káuti taip pat reiškia ir ‘eiti, žengti, patekti, atvykti, pasiekti’ (LKŽ V, 450); plg. dar lie. daũžti ‘kirsti, smogti, stumti, grūsti’ [79] bei ‘veržtis, važiuoti, vykti’ (LKŽ II, 334) [ir kt. pvz.]. Jeigu šitaip, tuomet lie. kója (la. kãja) bei lie. konas remiasi *kātēi₂ ‘eiti’ – toks aiškinimas yra semantiškai geresnis.

Šaltinis:

Lanszweert 1984, 78–79

Antraštė:

kója

Straipsnelis:

[Rec.: René Lanszweert, Die Rekonstruktion des Baltischen Grundwortschatzes, 1984] [Kritikuojamos naujos, neįtaigios lie. etimologijos:] […] [iš tokių] galima nurodyti, kad ir lie. kója, la. kãja vedimą iš veiksmažodžio *kā-tēi ‘mušti’ bei ‘eiti’ ir, svarbiausia, pastarojo laikymą lie. káuti, la. kaût ekspresyviuoju variantu.

Šaltinis:

Urbutis 1986a, 72

Antraštė:

kója

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Ide. ‘kojos’ pavadinimą lie. ir la. kalbos pakeitė nauju žodžiu: lie. kója, la. kãja remiasi šaknimi, kurią tęsia gr. κίω ‘einu’, lo. cieō ‘judinu’ (plg. arm. [...] k’ayl ‘žingsnis’).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 223

Antraštė:

kója

Straipsnelis:

Jotvingių kaj ‘koja’, plg. lie. kója, la. kãja, bet pr. nage.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 74

Antraštė:

koja

Straipsnelis:

K. Liukkoneno siūlomos įvairaus įtikimumo naujos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. koipi ‘Hinterbein, Oberschenkel’ < bl. kōj- (< kāj- ‘foot, leg’) – idėja gera, tačiau nėra būtina suponuoti nepaliudytos bl. kontaminacijos su staibis, norint paaiškinti žodžio vidurio -p-, kuris galėjęs atsirasti ir pačiose Baltijos finų kalbose […].

Šaltinis:

Nilsson 2001, 188

Antraštė:

kója

Straipsnelis:

žr. staibė

Šaltinis:

Vaba 2001, 169