Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
gesti
.
Rezultatai
Antraštė:
gèsti
Straipsnelis:
žr.
gedauti
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 182–184
Antraštė:
gesti
Straipsnelis:
Het.
kištari
‘gęsta, baigiasi, dingsta’,
kištanu-
‘gesinti’ (tr.) kaip kilęs iš
*gᵘ̯es-t
gretinamas su s. i.
jásate
‘išsekintas, išvargintas’, toch. B
käs-
‘gesti’, lie.
gesti
, go.
gistjan
‘(su)gesti’.
Šaltinis:
Seebold 1983, 36
Antraštė:
gèsti
Straipsnelis:
žr. (pa)gadinti
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 283
Antraštė:
gèsti
Straipsnelis:
žr.
gedauti
Šaltinis:
Seebold 1970
, 91–93
Antraštė:
gèsti, gę̃sta, gẽso
Straipsnelis:
Toch. A
käs-
,
ks-
, B
kes-
,
kas-
,
ks-
‘erlöschen’ aiškiai negalima atskirti nuo gr.
σβέννυμι
, perf. med.
ἔσβεσμαι
‘gesinti, (už)gèsti’, lie.
gesaũ
,
gèsti
ir t. t. Toch. B formą
kes-
reikia kildinti iš ide.
*(s)gᵘ̯os-
(kuri taip pat suponuoja labialinio
*gᵘ̯
traktavimą gr. žodyje
σβέννυμι
, toch. AB
ks-
(uždarame skiemenyje
käs-
, B
kas- = käs-
) ide.
*(s)gᵘ̯s-
.
Šaltinis:
Windekens 1969
, 487
Antraštė:
gèsti
Straipsnelis:
Gr.
φθόνος
m. 1. ‘nepalankumas, priešiškumas; pavydas, pavyduliavimas’, 2. (spec.) ‘dievų nepalankumas, žeminantis žmogų, kurio laimė yra nepaprasta’; 3. ‘atsisakymas; trukdymas’. Būtinai reikia analizuoti
φθόν-ος
, nes tariamoji priesaga
-ονο-
neegzistuoja (žr. F. Bader, Minos 1969, X, 34 t., dėl
φθόνος, κλόνος, χρόνος
). Vadinasi, iškeliame veiksmo pavadinimą, padarytą iš kamieno
*φθεν-
. Kuiper, Nasalpraesentia, 65, pripažįsta, kad
φθ
yra senasis
*gʷdh-
ir aiškina
*φθεν-
antruoju
*gʷdh-en-
, sugretindamas su lie.
gendù, gèsti
ir t. t., – abejotina dėl reikšmės (Fraenkel LEW, s. v.
gèsti 2
šios giminystės neįžiūrėjo). Kita hipotezė: žodžio pradžios
φθ-
galįs remtis
*gzʷh-
(Lejeune, Phonétique, §28) ir kartu Prellwitzu, 344, vėl gundo prisiminti av.
аγžō. nvamna-
‘tas, kuris nesusimažina’, parašyta vietoj
a-γžanva-mna-
, kuris yra veiksmažodžio
*γžanv-
medialinio esamojo laiko dalyvio privatyvas (dėl formos žr. Bartholomae, Altiranisches Wörterbuch, 50);
*φθεν-
reikštų ‘mažinti (nuopelnus ir t. t.)’. Bet visos šios lyginimo pagundos, kurios apsiriboja graikų kalba ir vienintele izoliuota avestos forma, beveik bevertės. Etimologija, siejanti su gr.
θέσ-σασθαι, πόυος
, dar mažiau pagrįsta. Bibliografiją žr. Boisacq ir Frisk GEW, s. v.).
Šaltinis:
Chantraine DEG
IV (2), 1202
Antraštė:
gèsti
Straipsnelis:
Toch. A
käs-
, B
käs-, kes-
‘užgesti’ su: A inf.
kässi
, part. praet.
kaksu
; B inf.
ksetsi
, praes. med.
kesenträ
. Šis veiksmažodis papildo gr.
σβέννυμι
, aor.
σβέσ-σαι
‘(už)gesinti’, lie.
gestù
, s. sl.
ugasiti
‘σβεσαι’, skr.
jásate
‘būti išvargintam’,
jāsáyati
‘(už)gesinti, išsemti, išvarginti’ (dėl av.
fra-zahīt̰
, het.
kišt-
ir go.
qist
plg. Mayrhofer EWA I 425 ir Frisk, GEW II 685 t.): jau Smithas, Tocharisch, 1910, 10 galvojo apie ide.
*(z)gᵘ̯es-
(šiuo atveju
*g̑es
reikia atmesti). Nors B
kes-
aiškiai reprezentuoja ide.
*(z)gᵘ̯os-
, bet AB
käs
aiškintinas kildinant arba iš ide.
*(z)gᵘ̯s-
(nulinis laipsnis: su antriniu
ä
prieš priebalsį) arba iš ide.
*(z)gᵘ̯ə₂s-
. Taip pat žr. A
ksā-
‘(ap)spanginti, (ap)akinti (?)’.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 210
Antraštė:
gèsti
Reikšmė:
blėsti
Straipsnelis:
[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su uždarumos priebalsiu
*k
žodžio pradžioje:] 5.12. ural.
*kupsa-
‘užgesinti, gesinti’ (est.
kustu-
Kolos samių
gop'se
) ~ ide.
*gᵘ̯es-
‘užgesti, gesinti’ (gr.
σβέννῡμι
‘gesinu’, lie.
gèsti
‘blėsti’ Pokorny IEW, 479–480).
Šaltinis:
Иллич-Свитыч 1966 (1968)
, 330
Antraštė:
gèsti, gę̃sta, gẽso
Straipsnelis:
Melchert […] kaip galimą het.
kast-
atitikmenį pateikia netikrą h.-luv.
ast(a)-
‘alkis’ ir lygina toch.
kaṣt, kest
‘alkis’, s. i.
jásuri-
‘alkanas’ ir t. t. priimdamas veliarinę šaknį
*ges-
[nepaisant lie.
gęstù, gèsti
, s. bažn. sl.
ugasnǫti
‘užgesti’ reikėtų atsižvelgti į palatalinės šaknies
*g̑es-
postulavimą, žr. Seebold, Elmar, die Vertretung der indogermanischen Labiovelare im hethitischen Anlaut, KZ 96, 1982, 36–38.
Šaltinis:
Tischler 1990
, 90¹¹²
Antraštė:
gèsti
Straipsnelis:
La. pasienio trm.
izg̔ìndelis
„labai sulysęs, su atsikišusiais kaulais žmogus“ yra vedinys iš lie. skolinio
izg̔ìndêt
, plg. lie.
išgèsti
, -
geñda
.
Šaltinis:
Brencė 1970
, 49
Antraštė:
gèsti
Straipsnelis:
Toch. A/B
käs
- act. ‘to quench, extinguish’, mid. ‘to come to extinction’ aiškiai yra susijęs su s. i.
jas
- (prez.
jásate
ir
jásyati
, aor.
dāsīt
vietoj *
jāsīt
), gr. aor. ἔσβην, Hom. ἔσβεσ(σ)α, prez. σβέννυμι ir Hsch. ζείναμεν, lie.
gęstù
, ing.
gèsti
, s. lie.
gę́sa
, la.
dzèsu
,
dzèst
, s. sl.
u-gasnǫti
,
u-gasiti
, go. denom.
fra-qistnan
etc., tik šaknies forma yra problemiška. Veikiausiai reikėtų rekonstruoti *
gʷes
- (žr. Jasanoff in
Morphology and Language History. In Honour of Harold Koch
, Amsterdam/ Philadelphia: Benjamins, 2008, 155–166), o ne *
(s)gʷesh₂
- (kaip daro LIV² 541).
Šaltinis:
Pinault 2012
, 258
Antraštė:
gesti
Straipsnelis:
Straipsnyje nagrinėjami kartvelų ir indoeuropiečių prokalbių leksiniai kontaktai. Siejama protokartvelų *
k’wes
‘extinguish’: s. gruz.
k’wes-i
‘(Feuer)Stahl’, gruz.
k’ves-av-s
‘er schlägt Feuer’ ir pan., ir ide. *
gʷes
- ‘extinguish’: lie.
ges-ti
, s. sl.
u-gas-i-ti
, gr.
sbén-nū-mi
, het.
kist
-, ved.
jas-a-te
, Toch. B.
kes
-.
Šaltinis:
Smitherman 2012
, 508
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas