Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: šarvas, dumšoti, lamždis, nemunė, žagas, tapatybė, žugara, raugienė, čystas, atasėja, ešketras, žviedras, ribėti, geležius, girdėti, spigėti, kabėti, aušringa, grūdė, šilkas, arkligonė, tenėti, pindžiakas, telžti, gabšus, blevėzga, žievė.

Rezultatai

Antraštė:: šárvas
Straipsnelis:: [Etimologizuojant sl. kalbų žodžius, prasidedančius š (< *ch'), atsiranda didelių keblumų (čia nėra sąlygų i, u, r, k + s > ch), nes neaiški velarinio spiranto *ch kilmė (740). Manome, kad žodžio pradžios prasl. *ch < *(s)k̑; siūlomą kaitą, t. y. ide. *sk̑>prasl. *ch- laikome vykus taip: *sk̑ > ss' > *s's' > * s'ch- > *chch- > *ch-. Pateikiame naujas sl. žodžių etimologijas (741):] 1. Prasl. *šerad-, *šered- ‘šiukšlės, nešvarumai, purvas’, plg. č. šered m. ‘t. p.’, č. trm. šerádit, šeredit ‘duoną be reikalo eikvoti, išlaidauti’ (ir kt. pvz.), ž. sorbų šoradki, -ow pl. ‘smulkios šiukšlės, sąšlavos’ remiasi *šer-d- < *cher-d- < ide. *(s)k̑er-(d-) ‘(nu)pjauti’, plg. giminiškus la. sãrņi ‘Schlacken, Menstrua, Exkremente’, anot Pakorno (IEW II 948) čia priskirtina dar lie. šárvas, šárvai ‘Plāzenta, Mutterkuchen, Menstruation’, gr. σκῶρ, gen. σκατός ‘purvas’, σκωρία ‘Schlacke’, lo. mūs-cerda ‘Mäusekot’, s. isl. skarn, s. fryz. skern, vok. ž. Scharn ‘mėšlas’, het. šakar, gen. šaknaš ‘t. p.’, prie to siejasi žodžiai su pirmykščiu kentuminiu k, č. škareda ‘baidyklė, pabaisa’, a. sorb. škerjeda ‘purvas, nešvarumas’, r. ска́ред ‘bjaurus žmogus’, s. i. apa-skaraḥ ‘sąšlavos, išmatos’ (ir kt. pvz.). Šias dvi sl. kalbų žodžių šeimas siejo Iljinskis ir Machekas (ES JČesk., p. 605), tačiau nepaaiškina skirtingų žodžio pradžios garsų.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 1985, 740–742

Antraštė:: šárvas
Straipsnelis:: Visiškai sutinku su V. Mažiulio kritinėmis pastabomis, nukreiptomis prieš B. Čopo pasiūlytą het. karu̯a gretinimą su lie. šárvas, pr. sarwis (žr.: V. Mažiulis. Hethitico-Baltica. ‘Rakstu krājums veltījums J. Endzelīnam. Rīgā, 1959, 173–180).
Šaltinis:: Топоров 1963d, 252

Antraštė:: šárvas
Straipsnelis:: Gr. κόρος ‘augalo atžala, šaka’ [567…]. Mažiausiai įtikinanti etimologija yra ta, kuri *κόρϝος susieja su κορε- reikšme ‘maitinti, auginti’, plg. kaip tik armėnų ser ‘palikuonys, kilmė’ ir t. t. Kartais gretinama su lie. šárvas ir su κόρυς, manant, kad κοῦρος yra ‘ginkluotas karys’, plg. Bechtel, Lexicologus s. u., ką Friskas pagrįstai atmeta.
Šaltinis:: Chantraine DEG 2, 567–568

Antraštė:: šárvas
Reikšmė:: Rüstung
Straipsnelis:: Sarwis E. 418 ‘Waffen’ - be patikimos etimologijos. Laikoma, taip, pvz. Būga KSn. 64, kad pr. žodis, kaip ir lie. šárvas, yra skolinys iš go sarwa ‘Waffen, Rüstung’. Dėl lie. š- Becenbergeris BB XXVII 169 mano, jog čia germanai yra pasiskolinę ir pr. sarwis, šárvas gretina su gr. κόρυς ‘šalmas’ bei κορύσσω ‘rüste, wappne’.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 299

Antraštė:: šárvas
Straipsnelis:: Nėra jokios abejonės, kad Elbingo žodynėlio 419 eilutėje esančios žodžių poros wofen : sarvis pr. leksema atitinka daugiareikšmį lie. žodį šárvas m. (čia nurodysime tik kelias lie. šárvas reikšmes: ‘Brustharnish, Panzer, pl. Panzerrüstung’). Teisingai pr. sarvis bei lie. šárvas laikomi germanizmais ir lyginami su go. pl. sarva n. ‘ginklai’. Lie. šárvas žodžio pradžios š atsiranda dėl leksemos šálmas įtakos. Atkreiptinas dėmesys į šárvas ir šálmas kirtį.
Šaltinis:: Otrębski 1966b, 57

Antraštė:: šárvas
Straipsnelis:: B. Čopas str. „Notes d’étymologie et de grammaire Hittites III“ nurodo, kad het. karii̯a- ‘pri-, ap-dengti; paslėpti’ turi giminaičių ir bl. kalbose. Šis žodis kilęs iš ide. šaknies *k̑u̯er- ‘apdengti’, jo archetipas esąs *ku̯or-ii̯e/o-. Jam esą giminiški pr. sarwis ir lie. šárvas, kurie galėję atsirasti iš *švarvas (plg. lie. sapnas < *svapnas). Taip būti negali, nes pr. sarwis ir lie. šárvas yra germaniški seni skoliniai. Nepatikimas yra šio het. žodžio etimologinis gretinimas su lie. švar̃kas, šar̃kas, la. svārki, nes jie yra skoliniai.
Šaltinis:: Mažiulis 1958, 223–224

Antraštė:: šárvas
Straipsnelis:: Nežymimąjį (unbestimmbaren) veliarinį resp. laringalą turi šie žodžiai [192], kurie, vadinasi, gali būti turėję labioveliarinį resp. /h₃/: agnà ‘Energie’ […], *ćálnā ‘šarma, šerkšnas’ (lie. šalna, la. sal̂na ‘Reif, kleiner Frost’, la. sal̂ns ‘širmas’, […]*ćarna- ‘nešvarumas’, la. sarņi ‘ekstrementai, moterų liga, menstrua’; ryšys su -v- lie. šárvas [3] ‘placenta, menstruacijos’?)…[193].
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 192–193

Antraštė:: šárvas
Straipsnelis:: [aptariama praslavų *ch genezė.] Lie. šárvas gretintinas su etnon. Hrvat < (*Chъrvatъ), s. le. tarm. Karvat (< *Kъrvatъ).
Šaltinis:: Schuster-Šewc 2000, 29

Antraštė:: šárvas
Straipsnelis:: Viena iš etnonimo Hrváti ‘kroatai’ etimologijų sieja sl. *Xьrvaté // *Xorvaté su lie. šarvúotas, kuris savo ruožtu padarytas iš šárvas. Ši etimologija nėra teisinga. Be kitų argumentų, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad lie. šárvas neturi *ks-, kuris būtų galėjęs virsti į sl. x-. Šis žodis kildintinas iš ide. *k̑orHu̯os – substantyvizuoto būdvardžio, padaryto iš ide. *k̑erH-u- ‘horn’ – ir turi aiškių atitikmenų kitose indoeuropiečių kalbose (plg. gr. kórus ‘helmet’; Fraenkel 1955–1956: II, 965 ir Pokorny 1959: 574). Pirminė lie. šárvas reikšmė turėjusi būti ‘raginis šarvas (horn-armor)’, t. y. senosioms rytų Europos tautoms gerai žinota šarvų rūšis.
Šaltinis:: Gołąb 1981, 284–285