Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: draugkeleivis, dergėtuvas, vyti, vijoti, trapinėti, ėnioti, rubežius, grauzdėti, žveruoti, miškas, aigara, aigaras, ardýti, žardas, jokėtis, šumus, bezmėnas, rubėti, gyvybė, skirpstas, lukšas, gumžloti, šipulys, srovė, gedėti, liučas, triupėti, boliškai, atšaipa, savivalė, ankštis, nuoširdus.

Antraštė:

draugkeleivis

Straipsnelis:

Kaip, pvz., lie. draugkeleivis [vertinys] (iš vok. Mitreisende ‘keleivis, vykstantis drauge su kuo’, žr. aukščiau) [Plg. panašius lie. verstinius (neologizmus): draugdarbininkas ‘Mitarbeiter’, draugpérgalėtojas ‘Mitsieger’, draũgskundėjas ‘Mitklëger’, draugkeleivis ‘Mitreisende’, draũgkareivis ‘Mitkrieger’ ir t. t. (LKŽ II² 654–660), – visur čia turime draug- ‘mit-’ = draũg ‘drauge, kartu’ (LKŽ II² 651–652) < draugè ‘t. p.’ (l. c. 655). Šie lie. vertiniai, pažįstami daugiausia R. Prūsų (bei Klaipėdos krašto) raštams, yra sudaryti pagal vok. žodžius su Mit-, nors kai kuriuos iš jų, pvz., lie. draũgtarnis ‘Mitknecht’ DP 536₁₉ (t. y. drâugtarnis, bet plg. będri tarnái ‘bendri tarnai, die Mitknechte’ DP 536₁₅), draugtėvainis ‘Miterbe’ (A. Baranausko raštai) galėjo atsirasti ir pagal lenkų žodžius su współ- ‘draug- (= wspólnie ‘drauge, kartu’) – współsługa (draũgtarnis) resp. współdziedzie (draugtėvainis)] nėra iš draũga-s ‘Freund’ + keleĩvis, o iš draũg (< draugè) ‘kartu’ + keleĩvis, taip ir pr. draugi- žodyje draugiwaldūnen negali (dėl reikšmės!) būti iš pr. *drauga- (= lie. draũga-s, la. dràugs[…]) [p. 95].

Šaltinis:

Mažiulis 1978a, 97–99