Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: daržas, lipus, bėga, vandeniuoti, aiža, gramzdėti, gaivus, kenkti, borma, krivaila, bardai, kaukštara, cypti, birbti, širšuo, tabaluoti, pretymais, lupena, šis, kreika, svogūnas, kažkada, šisga.

Antraštė:

dar̃žas

Reikšmė:

sodas

Straipsnelis:

[Čia pateikiamas ne ištisinis senųjų germ.-bl. leksikos izoglosų sąrašas, todėl jis gali būti žymiai papildytas:] 13. Germ.-bl. leksikai taip pat skirtina: s. v. a. zarga ‘tvora; gardas, aptvаraс’, lie. dar̃žas ‘sodas’, daržinė̃ ‘statinys pašarui laikyti’, la. dā̀rzs ‘sodas; pinutis, žagarų tvora; gardas’.

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 79

Antraštė:

dar̃žas

Straipsnelis:

Šalia Ch. Stango nurodytų baltų žodžių (pasiskolintų finų) reikėtų pridėti: […] lie. daržas – fin. tarha.

Šaltinis:

Schmid 1975b, 327

Antraštė:

dar̃žas

Straipsnelis:

Daugelyje ide. kalbų sąvokoms ‘sodas’, ‘daržas’, ‘(gėlių) darželis’ žymėti vartojamas vienas ir tas pats žodis. Dažnai šią reikšmę turintys žodžiai tapatinami su žodžiais, reiškiančiais ‘kiemas’, tačiau dažniausiai jie siejami su sąvoka ‘aptvaras, aptverta vieta’. Lie. daržas, la. dārzs galbūt giminiški s. v. a. targa ‘riba, siena; apskritimas’, gr. δράσσομαι ‘sugriebti; grasp’. Tačiau gal greičiau < *žardas (bet pirmenybė teikiama metatezei iš *žardas); dar kitų jis siejamas su s. isl. draga ‘išplėšti, traukti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 491

Antraštė:

dar̃žas

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. до́ржнік (даржнíк) ‘aptvaras gyvuliams laukuose ar miške, žardis’ ir tarminės jo formos, plg. le. trm. dorźnik ‘iš visų keturių pusių trobesiais apstatytas kiemas, laidaras; karvių melžiamoji vieta’ SJP I 522. Kilęs iš lie. dar̃žas ar jo vedinio darž(i)nykas, dabar tokia reikšme, rodos, nežinomo. Kad dar̃žo šeimos žodžiams ‘gyvulių atpvaro’ ar panašios reikšmės nėra svetimos ir anksčiau galėjo būti dar labiau įprastos, matyti iš lie. diẽn(ã)daržis ‘lauke gyvuliams užtvertas gardas, aptvaras; prietvartis, laidaras’, bandódaržis (bandãdaržis) ‘prie namų užtvaras gyvuliams suvaryti vasarą’, la. dā̀rzs ‘sodas, daržas; aptvaras, žardis, aptverta vieta gyvulių poilsiui’ ir kt. Мinėtinas ir artimos reikšmės (‘laidaras, tvartas’) br. trm. дарже́нь, veikiausiai atsiradęs iš lie. daržinė̃ (dabar ppr. ‘trobesys pašarui ar javams laikyti’), tik savo pabaiga perdirbtas pagal br. пляце́нь, ‘žiogris, pintinė tvora’ tipo žodžius; iš to paties lie. daržinė̃ yra le. trm. dorżyń ‘vieta be stogo gyvuliams’ SJP I 522 ir senųjų dokumentų darżynę Jablonskis LŽ 46.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 56–57

Antraštė:

dar̃žas

Reikšmė:

‘žemės sklypas prie sodybos daržovėms; tame sklype daržovės; žemės sklypelis prie gyvenamųjų namų gėlėms; tame sklypelyje gėlės, gėlynas; nedidelis žemės sklypas, sodas; aptverta vieta gyvuliams; langelis (audimo raštas); upės dalis tarp perkolo ir užtvar

Straipsnelis:

Lie. dar̃žas ir la. dā̀rzs žodžiai paprastai gretinami su s. v. a. zarga ‘Seitenfassung eines Raums, Umzäunung’, s. isl. targa ‘skydas’. Kad jie būtų genetiškai susiję, labai abejotina, nes minėtus germanų kalbos žodžius galima sieti su s. sl. podraugъ ‘atraitas, apsiuvas, kraštas’ ir toliau su s. sl. drъžą, drъžati ‘laikyti’. Tokia etimologija neleidžia pakankamai paaiškinti, kodėl dar̃žas, dā̀rzs turinio plane atsirado tokie segmentai, kaip ‘ratas apie mėnulį, drignė, der Hof (um den Mond, um die Sonne)’ ir ‘langelis (audimo raštuose)’.

Šaltinis:

Karaliūnas 1971b, 169–176

Antraštė:

dar̃žas

Straipsnelis:

žr. balsas

Šaltinis:

Poliakovas 2005, 115