Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bliauzgia, lyti, murzglinas, marmalynas, lapenti, kriokti, gūrinti, zuikis, spilka, sprąstas, murnas, pirtis, lìpti, cipenti, slinkis, pažel, kanka.

Antraštė:

bliaũzgia

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais elementais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmannas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] briauzgātēi ‘murmėti, bambėti’: tokia rekonstrukcija remiasi lie. briauzgiù ir r. brjuzgátь formų panašumu. Vis dėlto sunku pripažinti, kad šitokia daryba būtų labai diferencijuotų baltų-slavų vedinių išeities taškas. Galimas daiktas, kad čia turime reikalą su onomatopėjiniais žodžiais, kurie su redukuotu vokalizmu pasirodo lie. bruzgù, o paralelinę atmainą su priebalsiu l turime lie. bliaũzgia (Otrębski, LP I, 124). Lyginimas su kitų ide. kalbų (trakų, germanų, Būga RR I, 282 = RVF LXV, 318) žodžiais tikslių ekvivalentų neduoda. Vadinasi, aptariamų žodžių (iš dalies ir veiksmažodžių) atsiradimą reikia laikyti baltų-slavų inovacija, kuri vis dėlto remiasi paveldėtu ide. komponentu. Gausūs ir įvairūs baltų ir slavų variantai dabar trukdo nustatyti aiškią derivacinę eilę.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 247