Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: jūrios, briesti, rūpestlyvas, riauštis, rankavėtas, šelbtis, dūmauti, vėlos, išlieti, žiuberklas, kapūzas, skalanda, kąsti, berniokpalaikis, kniaukti, anta.

Antraštė:

jū́rios

Straipsnelis:

žr. jūra

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 93–97

Antraštė:

jū́rios

Straipsnelis:

Pr. iūrin (jūrin, acc.) 67₁₁ ‘jūra’; Potas KSB VI 114 luriay E 66 ‘jūra’ taiso į pl. iuriay : lie. júrios, la. jūŗa ‘t. p.’ lie. jáura ‘pelėta žemė, bala, Moorgrund’ ir kt., žr. Būga KSn. 235 ir Walde Pokorny I, 268.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 230

Antraštė:

jū́rios

Reikšmė:

jūra, marios

Straipsnelis:

wurs E 61 ‘tvenkinys, kūdra’ : s. isl. ūr ‘smulkus lietus’, skr. vāri ‘vanduo’, s. ang. éar, lie. jū́rios, jáura(s) ‘Moorgrund’ ir kt. žr. Būga KSn. 239t. bei Walde Pokorny I, 268t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 342

Antraštė:

jū́rios

Straipsnelis:

[arm.] ǰur, ǰroy ‘vanduo’. [321]. [Lit.:] Hübschmann AG vacat; Meillet BSL 1992, XXIII, 76; Adjarian V 1238t. t. […] Čia priklauso s. i. vāri f. ‘vanduo’, av. vairi- m. ‘ežeras’, lo. urina, urinari ‘pasinerti’ (plg. Ernaut–Meillet³ 1334), toch. A wär ‘vanduo’, s. š. germ. úr ‘smulkus lietus’, pr. wurs ‘tvenkinys, kūdra’ ir ypač pr. īūrin (acc.) ‘jūrą’, la. jũra ‘jūra’, lie. pl. f. júres, júrios ‘Meer’, lie. jáura, jáuras ‘sumpftige Stelle’, jaurùs ‘moorig, sumfig’. Arm. ǰur gali būti kilęs tik iš *i̯ur- ir arčiausiai susijęs su bl. *i̯ur- formomis, minėtomis paskiausiai (medžiaga iš Walde Pokorny I, 268). Reikšme ‘vanduo’ geriausiai arm. žodis dera su s. i. ir toch. žodžiais […]. [322] Beje, atrodytų, arm. hur ir ǰur yra vienas kitą abipusiškai paveikę, plg. Meillet MSL 1920, XXI, 251t.

Šaltinis:

Solta 1960, 321t.