Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bergždė, telyčė, rezginės, šiskart, ašerys, kumpakaklis, škulas, šitas, skliautas, pėra, demantas, kalvaka, kraukti, kliokti, skaidma, artuvas, raupas, skydas, straja, dairus, kirnis, gelti, ingas.

Antraštė:

bergždė̃

Reikšmė:

unfruchtbare, gelte Kuh

Straipsnelis:

Lie. bergždė̃ paprastai siejama su ide. bher- ‘tragen’, „nepaisant priešingos reikšmės“ (Specht KZ, LXIII, 225): „lie. bergždė̃ nereikia atskirti nuo sl. *berdja ir s. baž. sl. breža [349] ‘nėščia’“. Tas pats mokslininkas mano, „kad lie. reikšmė ‘unfruchtbar’ susiformavo iš kompozitų, panašių į išsibarstyti ‘verwerfen’ [Intensivum iš ber̃ti ‘streuen’! V. M.] Aš siūlyčiau kitokį kelią. Lie. bergždinas ‘unfruchtbar’, mano nuomone, veikiau gretintinas su prasl. *porzdьnъ (r. poróžnij, le. próžny, č. prázdný) ‘leer’. Kad reikia atsižvelgti į tokių Oppositum [lo. forda ‘trächtige (Kuh)’, sl. berd’a ‘t. p.’] įtaką, savaime aišku. Dabar galvoju – dėl reikšmės – apie sl. pustъ ‘öde, leer’. Jeigu tarp bulg. sl. adj. *paustos bei ide. Oppositum *bher-d-jos (sl.) ir *bhor-d-os (lo.) yra vykusi kontaminacija, turėsime, pirma, (poustos + berdjos) *berzdos (lie.; g yra intarpas), antra, (poustos + bordos) *porzdos (sl.).

Šaltinis:

Machek 1961, 349–350

Antraštė:

bergždė̃

Reikšmė:

unfruchtbare, gelte Kuh

Straipsnelis:

Lietuvių ir slavų kalbos paliudija, jog išskirtina priesaga -di̯o-: lie. bergždė̃ ‘unfruchtbare, gelte Kuh’ [30 išn.: tokią lytį pateikia Fraenkel LEW, 39; Leskien, Bildung d. Nomina im Lit., 1891, rašo berždà] sietina su s. baž. sl. brěžaja, r. berëžaja, s.-kr. brȅđa ‘schwanger’⁶⁰ [⁶⁰ prasl. pamatinė forma *berdja, cf. Specht KZ, LXII, 225 2 išn.]. Taipogi prisimintina lo. forda ‘trächtig (von der Kuh)’. Lietuvių žodžio reikšmė, mano nuomone, aiškintina ‘tabuistische Antiphrasis’, o ne neįtikėtinu Spechto siūlomu būdu, t. y. lie. bergždė̃ : iš-si-barstýti ‘verwerfen’. Sąvoka ‘turščias, bevaisis, Leeren, nicht Fruchttragend’ yra δύσφημον ir todėl daugelis ide. kalbų pastarosios vengia. Norint tokio žodžio išvengti ar boni ominis causa, sakoma priešingas dalykas, negu norėta pasakyti. Ko gero, ne šiaip sau lie. nėščià ‘gravida’ (lyties bergždė̃ priešybė, nors iš pradžių gal ir sinonimas) yra priesagos -ti̯o- vedinys. Nuspręsti, ar dėl čia mūsų aptartų dalykų vienai semantinei grupei priklausą lie. vediniai sė́sčias ‘sitzend’, stãčias ‘stehend’, pė́sčias ‘zu Fuß pasidaryti su priesaga -ti̯o-, yra sunku. Anot Fraenkelio (l. c. 562), lie. pė́sčias, sl. pěšь < *pēd-ti̯os. Neesminis dalykas, kad prie minėtų lie. vedinių skirtini latvių kalbos atitikmenys (peši ‘plötzlich ir kt.) yra priesago -i̯o-, o ne priesagos -ti̯o- vediniai. Jei kaita -i̯o- / -ti̯o- įmanoma, tai pirmykštė priesagos funkcija bus buvusi iškelti, pabrėžti priešybę.

Šaltinis:

Solta 1966, 35