Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tyčia, avidė, kabė, durnavoti, rapalioti, nuobodis, skliutas, graminti, vėl, lankyti, traupus, spaliai, grinda, okopas, blukis, kirta.

Antraštė:

týčia

Reikšmė:

on purpose

Straipsnelis:

Istorinių (t)i- kamienų atskirų paradigmų formavimesi svarbų vaidmenį atliko įnagininko linksniai su baigmeniu *-i̯ān (< *-i̯ā + -m). Vienas šios darybos pavyzdžių – lie. týčia ‘on purpose’. Problemiška, nes nėra užfiksuota jokio daiktavardžio, kaip kad *tytìs ‘purpose’ arba ‘doing sth. on purpose’ ir jokio veiksmažodžio *tyti, kuriuos būtų galima laikyti pamatiniais žodžiais. Tačiau yra du panašūs neaiškios kilmės vediniai: týtinti (XVII a.) ‘(pa)niekinti, pajuokti’, ‘stengtis sužinoti, slapta klausytis’, ‘atidėlioti, gaišti’ (LKŽ) ir týtyti ‘t. p.’ (Daukša). Tai gali būti su týčia susiję du vieno veiksmažodžio variantai (plg. Būga apud Fraenkel 1965, 1103). Kita vertus, -y-/ -in- vedinių poros suponuotų šaknį *tyt-. Tuomet pamatinis žodis galėtų būti *tysti (< *tyt-ti), o spėjamas vedinys – *tystis. Kitu atveju, týtinti laikytinas in- vediniu, to-dariniu. Tuomet t iš tyt- būtų pirminės dalyvinės priesagos dalis, o ty- – veiksmažodinė šaknis. Pats darinys būtų *tytis. Kita vertus, jeigu pirminiu variantu laikytume veiksmažodį týtyti , jo darybą aiškintume remdamiesi veiksmažodžiu statýti (sta-t-y-ti; ~ ide. *steh₂). Veiksmažodžio *tyti reikšmė būtų buvusi ‘do something on purpose’, ‘vex’.

Šaltinis:

Vijūnas 2011, 193–196