Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mulas.

Antraštė:

mùlas

Reikšmė:

beragis, baužas

Straipsnelis:

[Praslaviškoji s.-kr. kalbos leksika:] *mulica 1 – мулица, avies (matyt, beragės) vardas (Кичевас) мулица ‘višta be kuodo’ (Кичевас) S.-kr. мулица (taipgi: мулеш, мулин, мулак) laikoma gyvulių (matyt, beragių) vardais ir pateikiama RJA, VII, 147. Šiame žodyne s.-kr. leksemos gretinamos su slov. mula, mulec mul (jų reikšmės artimos s.-kr.) bei s.-kr. v. му́чити ‘smulkinti, trupinti, nuskinti (lapus)’, slov. múliti ‘skinti (lapus)’. Slov. Žodžiai (be s.-kr. atitikmenų) paprastai siejami su lie. mùlas ‘beragis’, la. mūlis ‘baužas jautis’, müle ‘beragė karvė’ – žr.: К. Буга. РФБ LXX II, 1914, 193; Otrębski J. Studia ide. Wilno, 1939, 6, 203; F. Bezlaj. Eseji, 101 (slov. mul – F. Bezlajus kildina iš ilyr. *mūllo).

Šaltinis:

Петлева 1971 (1973), 48

Antraštė:

mùlas

Reikšmė:

beragis

Straipsnelis:

Slov. mul ‘beragis’ ribojasi su panašiai skambančia roman.-bavar. arealo forma: friul. mul ‘beragė ožka’, centr. ladin. mul, mül, zultzberg. (vakar. Trentinas) mül ‘beragė karvė’, karint mulle ‘beragė ožka’ ir t. t. Kažin ar čia kas nors įtars, jog minėta leksema buvo perimta, slov. kalba iš friul. kalbos, o priešinga skolinimosi kryptis praktiškai neįmanoma. Vakar.–astur. kalboje fiksuojamas atitikmuo mulo ‘mocho, sin cuernos’. Romanų žodžiai gali būti tik ikiroman. kilmės. Bavarų forma mulle (ikivok. kilmės) nurodo, kad aptariamoji leksema turi būti kildinama iš vienos ikiroman. Formos *mūllo- (pastaroji, matyt, buvo paplitusi rytuose iki Slovėnijos). Vadinasi, lie. mùlas ‘beragis’, la. mũls ‘t. p.’ Sykiu su slov. mul, kažin ar patvirtina, jog egzistavusi pirminė blt.-sl. žodžių šeima. Bus panašiau į tiesą, jei laikysime, kad lie., la., slov. žodžiai liudija apie senąją bl.-venet. izoglosą (Hubschmid J. Zeitschrift für Romanische Philologie 66, 1950, 40–42; Encyclopedia Hispanica 1, 133)

Šaltinis:

Хубшмид 1967 (1969), 249

Antraštė:

mùlas, -a

Straipsnelis:

Gyvulininkystės terminologijoje ypač išsiskiria beragių gyvulių pavadinimai. Daugelis jų išeina iš aktyvios vartosenos. Pasižymi labai turtinga sinonimika. Įdomūs yra savo kilme ir semantiniu vystymusi. Lie. mùlas, -a (Kalvarija, Pilviškiai, Juškevičius, I, 248). La. mūls, -a mũlis, -e (pati Vakarinė Latvijos dalis: Barta, Bunka, Grobinia, Durbė, Piltenė, Priekulė ir kt., plg. ЕМ, II, 678; ЕМ I 838). La. maũlis, -e (Kuldiga, Skrunda, plg. ЕМ II 569). Visi šie baltiški pavadinimai siejasi su slov. múl, múlast, múljav ‘beragis’, múlica ‘kviečiai be akuotų’. Iš baltų kalbų šis pavadinimas pateko į suomių kalbą, plg. suom. mulipää ‘beragė karvė’ (pää ‘galva’).

Šaltinis:

Сабаляускас 1964, 59