Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: trys, kaiminė, kraipus, kraipyti, skerpuivė, bruzguliuoti, blaižyti, kervoti, mugliuoti, leberis, bylė, pusdylis, álžuolas, germenės, paalksnė, keršiškas, giedoti, tad, taškyti, mat, arklukas.

Rezultatai

Antraštė:: trỹs
Straipsnelis:: Ide. *trei̯es atliepiamas morfologinėmis formomis su gramatinio laipsnio kamieno priesaga *ei̯ ir nykstamojo laipsnio *i, t.y. *tri-. Bl.-sl. [prok.?] pamatinis laipsnis naudojamas nom. ir gen., o nykstamasis – visoms kitoms formoms. Bet čia yra problemų: sl. kalbose visais atvejais heterosilabinis *ei̯ duoda *ьj, tačiau kai kuriais atvejais galimi ir kitokie morfologiniai aiškinimai (Shevelov PHS, 359–360). Dar labiau abejotina, ar ide. *ei̯ > bl. *ij, o ne *ej (žr. coll. lie.-la. num. trej-). Problemiškas ir lie. gen. trijũ: balsis i čia laikomas morfologinės analogijos rezultatu dėl formų tri- (panašiai, regis, ir sl.).
Šaltinis:: Comrie 1992, 737

Antraštė:: trỹs
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t.y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus bei slaviškus ir germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje]. Lie. trỹs, la. trîs masc., fem. vietoj laukiamos *trei̯-es (≥ s. i. tráyaḥ, gr. τρεῖς), kurios aiškinamos -i- kamieno formų (kaip lie. ãkys) analogija. Neutrum formą rodo trýlika, plg. s. i. trī́, s. sl. tri. Pr. *trīs, gen. *treon (ide. *trii̯om) randame tik pavadinimuose: Tris-kaym, Treon-kaymynwey sigis ‘trium villarum pratum’. Kiti pagrindiniai skaitvardžiai šioje kalboje neužfiksuoti.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 239

Antraštė:: trỹs
Straipsnelis:: Straipsnyje aptariami vietovardžiai su *kaim- Semboje. Plg. lie. trỹs, la. trîs, pr. tirts ‘trečias’.
Šaltinis:: Blažienė 1989, 23