Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: atolas, blinda, senas.

Antraštė:

atólas

Reikšmė:

žolė tais pačiais metais išaugusi nupjautos vietoje

Straipsnelis:

Pr. attolis (atōlis) E 284 : lie. atólas, apie tai ME s. v. atãls.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 167

Antraštė:

atólas

Reikšmė:

žolė tais pačiais metais išaugusi nupjautos vietoje

Straipsnelis:

Oset. taw, tawe ‘atolas’, ‘žolė tais pačiais metais išaugusi nupjautos vietoje’. Neatskiriamas nuo sl. *otava: r., uk., bulg. отава, s.-kr. òtava, č. otava, le. otawa. Tikriausiai turi ide. šaknies stiprųjį laipsnį *tu-, *teu- ‘sukaupti jėgų, riebalų’ ir pan., kurią randame taip pat oset. tyx ‘jėga’, tūg ‘kraujas’, sl. *tyti [237] ‘riebėti’, tukъ ‘riebalai’ ir pan. (Vondrák, Vergleichende slawische Grammatik I, Göttingen, 1906, 194; Vasmer REW II, 289, III, 149, 162). Reikia priskirti skitų-slavų izoglosų skaičiui [...]. Galbūt čia priklauso ir lie. atólas (apie sonantų w // l svyravimą žr.: FL 173, VI 191).

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ III, 237–238

Antraštė:

atólas

Reikšmė:

žolė tais pačiais metais išaugusi nupjautos vietoje

Straipsnelis:

Pr. attolis tiksliai atitinka lie. atolis, atólas, la. atãls, atãliņš. Nauja etimologija, pasiūlyta Gāters, KZ 1953, LXXI, 116 remiasi formomis su dvigubu -t- (pr. attolis, la. attā̆ls, lie. at-tólis), atsiradusiomis susidūrus -t- (at-) ir -v- (šaknyje *vol-); taigi čia yra *at-volis, *at-volas, sudarytas pagal pavyzdį lie. ãtauga, la. atauga, atzālīte ir kt.; su šaknimi plg. lie. volas, valýti (derlių), vãlymas, sl. *valъ, s. ang. wœl ir pan. – iš ide. *u̯el-. Didesnio dėmesio yra susilaukusi kita pažiūra – skaidyti *at-al-, kur at- – priešdėlis, o *al- – šaknis, atspindinti go. alan ‘augti’, alþeis, gr. ἄλθομαι ‘augti’, ἄλμα ‘augmuo’, lo. alere, alescere ir pan. (ME I, 149); la. atãlêtiês ‘atgyti’. Ši nuomonė toliau buvo vystoma Szemerényi, Word 1952, VIII, 50, kuris pradine laiko formą *at-ālos, išsivysčiusia iš ide. *at-alo-. Toji forma atsispindi s. v. a. adal, adel, s. saksų aðal, s. ang. æþelo ir t. t.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 138–140

Antraštė:

atólas

Straipsnelis:

žr. atúodogiai

Šaltinis:

Witczak 2001, 43–47

Antraštė:

atólas

Reikšmė:

Grummet

Straipsnelis:

žr. šauti

Šaltinis:

Лома 2000, 344

Antraštė:

atólas

Straipsnelis:

Iki šiol nepastebėtą šaknį *teh₂- leistų rekonstruoti bl. ir sl. žodžiai reikšme ‘atolas, antro pjovimo žolė, dobilai’. Lie. atólas, la. atãls, attals, pr. attolis < bl. *a(t)‘tā́la-s, la. trm. atala <*at(t)ālā f.; n. bulg. otáva, s.-kr. òtava, r. otáva < sl. *o‘tava, s.-kr. ȍtava (otava), slov. otava < sl. *‘otava, č. otava, slovk. otava, le. otawa, a. luž. wotava, ž. luž. wotawa. Bendra jų reikšmė ‘atolas’ rodo, jog žodžiai giminiški. Pirminė jų forma būtų *a(t)‘tā́-la-, atitinkamai *a(t)‘tā́-u̯ā-, *a(t)tā-u̯ā-. Etimologiškai jie, matyt, susiję su s. č. otaviti sě ‘(apie augalus) iš naujo sudygti, suželti, tapti žaliam; (apie žmogų) atsigauti, pailsėti’, zotaviti ‘vėl žole apželti; įgyti naujų jėgų’, č. zotaviti se ‘atsigaivinti, sustiprėti’, la. atālêtiês ‘atsigauti, pailsėti’ (plg. ME I 149; Vasmer REW II 289). Svarbiausias atolo požymis: žolė po pirmos pjūties ataugo ir pjautina antrą kartą, iš jo ir sl. veiksmažodžių pirminė reikšmė ‘leisti augalui vėl atsigauti, atsinaujinti, regeneruoti’. Jų pagrindas – būdvardžiai *a(t)‘tā́-la, *a(t)‘tā́-u̯a-. Jų reikšmė ‘vėl ataugęs’, ‘atsigavęs, vėl pailsėjęs’ leistų atolą suvokti kaip ‘(po pirmojo pjovimo) ataugusi žolė’, ‘vėl ataugę žoliniai pašarai’. Iš būdvardžių dėl pažymimojo žodžio elipsės galėjo kilti daiktavardžiai *a(t)‘tā́la-s, *a(t)‘tā́la ir *a(t)‘tā́u̯a. Pastebimas preverbas *at- (*atā-) ‘vėl’, tačiau negalima teigti (kaip Bezzenbergeris, BB XXIII, 1897, 296, išn. 1), kad vediniai išvesti tiesiog su šiuo preverbu ir priesagomis -la- < *-lo- ar -u̯a- < *-u̯o-. Tačiau jos niekur nebėra produktyvios. Skaidymas *atā-la- paneigtų prielaidą, jog čia būta vėlyvo darinio, be to, kiltų ir semantikos prieštaravimų. Juos telieka traktuoti kaip *‘at-ā́-la-, *‘at-tā́-u̯a- arba kaip *at-‚tā́-la-, *at-‚tā́-u̯a-. Pirmuoju atveju šaknimi laikytume *ā (*h₂eh₁- ar *h₁eh₂-), tačiau tokios šaknies buvimas neįrodomas. Antruoju – pradžios elementu būtų trumposios preverbų ar prielinksnių lie. ata-, sl. otъ formos, o toliau – šaknis *tā́-. Plg. *tāl- ‘augti, žaliuoti; augalas, jaunas ūglys’. Juos aiškinant reikėtų remtis šaknimi *teh₂- ‘iki brandos išaugti, subręsti, prinokti’, veikiausiai rekonstruotina iš gr. τᾶλις ir lie. talõkas, iš jos ir gr. τῆλις ‘tam tikri dobilai’, lo. tālea ‘sodinukas, ūglys, skiepas; nupjauta lazdos formos dalis, lazdelė, stulpas, baslys’, gal ir sl. otáva. Dar žr. talõkas.

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 89–95