Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: paukštis, ydant, barningas.

Antraštė:

paũkštis

Straipsnelis:

Lie. paũkštis, trm. paũkštė įprastas sieti su šaknimi ide. *pū̆- ‘blasen, wehen, auschwellen (machen)’ (Fraenkel W554), nepaaiškinant nei lie. diftongo au, nei baigmens -kštis. ‘Paukščio’ pavadinimas giminiškose kalbose, kaip la. putns, gen. putna (plg. lie. trm. pùt-inas) ir slavų *pъt [ir kt. pvz.], rodo, kad jų šaknys baigiasi priebalsiu -t-. Tai leidžia suponuoti lie. žodžiui paũkšt-(is/ė) priebalsinę šaknį *paut-, kuri santykiauja su *put- (la. putns, sl. *pъt-) kaip normalusis apofonijos laipsnis su silpnuoju. Iš šios pradinės hipotezės plaukia ir tolimesnės: 1) semantinė prielaida: paũkštis etimologiškai sietinas su lie. paũtas ‘ovum’; taigi šio darinio pirmykštė reikšmė greičiausiai buvo ‘būtybė, kuri išsikala iš kaiušinio’ 2) Darybinė prielaida: šaknis *paut- buvo išplėsta sufiksu -t- (*paut-t- > *paust-); 3) Fonetinė prielaida: atsiradus priebalsių grupei -st- morfemų sandūroje, buvo įspraustas epentetinis priebalsis -k- (*paust- > *pau-k-st-) ir po to (k)s pakito į (k)š (*paukstis > paũkštis). [toliau nurodomos fonetinių pakitimų paralelės]. [163] [...] Sprendžiant iš paũkštė, galima manyti, kad pirmykštė lytis buvo -ti- kamieno femininum (*paukštis, -ties < *paut-ti-), vėliau pertvarkyta pagal produktyvų -ē- linksniavimą. Vyriškosios giminės forma gali būti visai nesena.

Šaltinis:

Smoczyński 1990, 163–164

Antraštė:

paukštis

Straipsnelis:

Lie. paukštis, la. putns, s. sl. pŭta, pŭtica ir t. t. visi kilę iš tos pačios šaknies kaip ir lo. pullus ‘jauniklis’.

Šaltinis:

Buck 1949, 183

Antraštė:

paũkštis

Straipsnelis:

O. N. Trubačiovas, aptardamas K. D. Bako žodyne nurodytus sinonimus, nurodo, kad jų etimologiniai komentarai ne visada yra patikimi. Pvz., sinonimų su reikšme ‘paukštis’ etimologijoje nelieka vietos semai ‘lėkti’. O įdėmesnė analizė ir semantinė tipologija leidžia nustatyti akivaizdžius formų ryšius ir reikšmių pakitimus. S. sl. пътица, r. птица siejamas su s. i. pátati ‘lėkti’, gr. πέτομαι yra netikslus. Iš tiesų fonetiškai tiksli ir semantiškai perspektyvi giminystė sl. *pъtica, lie. paũkštis, la. putns ‘paukštis’ su lo. putus ‘vaikas’, s. i. putrá- ‘sūnus’, póta ‘gyvūno vaikas’, lie. paũtas ‘kiaušinis’.

Šaltinis:

Трубачев 1980a, 10

Antraštė:

paũkštis

Straipsnelis:

Kiekvienas gali suabejoti, kiek vertingi yra N. S. Čemodanovo knygoje (Место герм. яз. среди других иде. яз., M., 1962, 19–113) nurodomi bl. ir germ. atitikmenys, jeigu pateikiami visiškai skirtingi darybos pavyzdžiai: šiuo atveju turime omenyje la. paũkštis [lie.? – A. G.] : go. fulgs ‘paukštis’.

Šaltinis:

Polomé 1967, 53

Antraštė:

paũkštis

Straipsnelis:

Šiaip jau lie. paũkštis priskiriamas ‘(žvėrių) jauniklių’ pavadinimų grupei, kurie remiasi ide. *pōu : *pū- (Pok. IEW 842 f.). Plg. la. putns ‘paukštis’, lie. putýtis ‘viščiukas’ , r. bažn. sl. pŭta ‘paukštis’, r. ptica – visi su išplėstuku t, kaip ir lo. putnus, putillus ‘Knabe’ [Fraenkel, LEW 554; Vasmer, REW II 458; ME III 441 f.; Sabaliauskas LKK 8 (1966) 20]. Tuo tarpu savo forma lie. paũkštis bei la. putns ryškiai skiriasi nuo čia suminėtųjų lyčių, todėl nelaikyti giminiškais.

Šaltinis:

Lanszweert 1984, 8

Antraštė:

paũkštis

Reikšmė:

Vogel

Straipsnelis:

Go. fugls*, s. isl. fogl, fugl, s. ang. fugel, fugol, s. saksų fugal, s. v. a. fogal, fogil ‘Vogel’ < germ. *fug̱-la- veikiausiai reikia sieti su lie. paũkštis ‘Vogel’, kuris aiškiai yra susijęs su kitais žodžiais, reiškiančiais ‘Tierjunges’ ir kilusiais iš *pu-, *put- ar pan.: lie. putýtis ‘Küken’, os. acc. sg. puklum ‘Sohn’, s. i. putrá- ‘Sohn’, lo. pullus ‘Junges Tier; Huhn’, putillus ‘Vogeljunges’. Germ. *fug̱-la- ir lie. paũkštis kiltų iš *puk- bazės.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 399