Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kūpėti, braškė, ašvienė, išžarga, kana(kas), kirmėlė.

Rezultatai

Antraštė:: kūpė́ti
Reikšmė:: virti, bėgti, vešliai augti
Straipsnelis:: Pr. kupsins ‘rūkas’ siejamas su prasl. *kуpenь < ide. *kūp-en-is, gana artima baltiškoms formoms ir natūraliai susijusia su pradine *kypěti bei vediniais įvairiose kalbose кипéниться ‘karščiuotis’, ‘jaudintis’, ‘sukilti’ ir pan. Pradinę formą su visu šaknies vokalizmu tikriausiai atspindi r. купéнь, купéна, reiškiantys plačialapius augalus [...], куп, ку́па ir pan. (sl. *kup- < ide. *koup-). Iš baltų kalbų nurodomi dviejų rūšių faktai: pirma, leksemos, kilusios iš ide. *keu̯ep- : *ku̯ēp- : *kū̆p- ‘rūkti’, ‘virti’, plg. lie. kūpėti ‘virti’, ‘bėgti’, ‘vešliai augti’, kupėti, kvė̃pti ‘kvėpuoti’, ‘įkvėpti’, kvìpti ‘skleisti kvapą’, ‘kvepėti’ ir pan., la. kûpêt ‘rūkti’, kūpt, kūpuoļuôt, kvêpt ir kt., žr. LKŽ 6, 923–925; ME II 336–337; EH 684; Ērģemes izloksnes vārdnīca II, 148. Kitos leksemos pratęsia ide. *keu-p-, reiškiančią tam tikrą formą – ‘iškilumą’, ‘išsipūtimą’, ‘krūvą’ ir pan.: lie. kupsnà, kupsnỹs (: kupsnóti, kupsnuótis, bet ir kūpsóti, plg. [299] pr. kup-s-ins), kupstà, kùpstas; kùpinas, kùpinis, taip pat kùpena, kùpana, kùpeta, kupetỹs, kupstà, kùpstas, kùpštis ir pan. (LKŽ VI 919, 922–927, 934–937) ir ypač kùpsas (: kup-s šalia pr. kup-s-ins) ir pan. šalia kaũpti, kúopa; la. kupȩna ‘krūva’, kupene, kupenis, kupana, kupeta, kupata, kupa ir pan. (ME II 317) [300].
Šaltinis:: Топоров ПЯ I–K 299–300

Antraštė:: kupė́ti
Straipsnelis:: žr. kūpėti
Šaltinis:: Топоров ПЯ I–K 299–300

Antraštė:: kupė́ti
Straipsnelis:: [Pagal Stango prielaidą daugelis bl. ir sl. veiksmažodžių dar senovėje galėjo pereiti į atematinių formų su -mi grupę iš kitų tipų formų. Kai kuriais atvejais ši hipotezė pasitvirtina]. Archajiškomis galima būtų pripažinti šias 3 a. atematinių veiksmažodžių su -ti formas: lie. trm. kvė́pti ‘gardžiai kvepia’, kvepė́ti (Būga 1959, II, 467; Sabaliauskas Atematiniai lietuvių kalbos veiksmažodžiai, Kai kurie lietuvių kalbos gramatikos klausimai, 1957, 112; Stang 1966, 310; Arumaa 1957, 144), giminiškas lie. kupė́ti, s. sl. КЫПѢТИ s. i. prákupita ‘virpantis, žybčiojantis’, dėl etimologijos plg. Иванов – Топоров 1956, 147, Флоренский 1973, 362, Schmid 1963, 66, 69, 72, 80–83. *kup-y- kamieną Šmolstygas įžiūri lo. cupiō (su klaidingu aiškinimu -ō- < *óm, tuo tarpu *kup-ī-t > lo. cup-i-t šalia *kūp-ī-t → *kup-ī-t (formos pakeitimas) > lo. cūp-ī-t-(us); *kup-y-óm paradigma atsispindi s. i. kúp-ya-ti, *kūp-ē-t – lie. kūp-ė́-ti, bendr. sl. *kyp-ě-ti, o *kūp-ī-t- > bendr. sl. kyp-i-tъ, lie. esam. l. 3 a. kū̃pi (su -i- trumpojo įvedimu). Lie. esam. l. 3 a. kvẽpia aiškinamas *kᵂep-i-(t) tematizacija. Bet formos su -ī-, -i- gana būdingos antrajai serijai. Dėl to Šmolstygo chronologinė schema kelia abejonių toje dalyje, kuri liečia galūnių rekonstrukciją.
Šaltinis:: Иванов 1981, 124

Antraštė:: kūpė́ti
Straipsnelis:: žr. kupėti
Šaltinis:: Иванов 1981, 124

Antraštė:: kupė́ti
Straipsnelis:: žr. kupti
Šaltinis:: Топоров ПЯ I–K 283–284

Antraštė:: kupė́ti
Straipsnelis:: žr. kuopa
Šaltinis:: Karaliūnas 1969

Antraštė:: kūpė́ti
Straipsnelis:: [Recenzuojama E. Jakulio knyga Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai, Vilnius, 2004. Jakulis mano, kad šio tipo veiksmažodžiai yra rytų baltų inovacija. Tačiau yra keletas pavyzdžių, kur ryt. bl. tekė́ti tipo veiksmažodžiai turi aiškius atitikmenis slavų Leskieno IV B veiksmažodžių klasėje (inf. ‑ěti). Pvz.:] lie. kūpė́ti, kū̃pa = s. sl. kypěti, kypi- ‘boil’.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2005a, 121

Antraštė:: kupė́ti
Straipsnelis:: žr. kūpėti
Šaltinis:: Kortlandt 2005, 168

Antraštė:: kūpė́ti
Straipsnelis:: [E. Jakulis (Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai, Vilnius, 2004) mano, kad šis tipas yra rytų baltų inovacija. Tačiau yra keletas pavyzdžių, kurie rodo, kad bl. tekė́ti tipo veiksmažodžiai yra baltų-slavų senumo. Pvz.:] lie. kūpė́ti, kupė́ti, sl. kypěti ‘bubble, be seething’ (s. i. kúpya-).
Šaltinis:: Kortlandt 2005, 168

Antraštė:: kūpė́ti
Straipsnelis:: Aptariamasis veiksmažodis lyginamas su pr. kupsins ‘rūkas’ (< *kupsīnas ‘rūkai’ < pr. *kū̆pas- ‘rūkas’ < ‘rūkimas, garavimas’ < iš verb. pr. *kup- / *kūp- ‘rūkti, garuoti’ < bl.-sl. *kū̆p-), la. kûpêt, -u, -ẽju ‘rinkti, garuoti, dulkėti’. Ru. кипéть, киплю ‘virti, kūpėti, kunkuliuoti; prk. degti, virti, kunkuliuoti (apie darbą, pyktį); prk. kibždėti, knibždėti; kunkuliuoti, putoti (apie jūrą)’, s. sl. kypěti, -pljǫ, -piši [s.-kr. kúпjeти, кипȗт, č. kypěti, le. kipieć] (< prasl. *kypěti) etimologiškai susiję su lie. kūpė́ti, kū̃pa / kū̃pi ‘smarkiai virti; vešėti; kilti, rūgti’, la. kûpêt, -u, -ẽju. Bendras semantinis požymis – ‘kilti į viršų’. V. Mažiulio teigimu, minėti veiksmažodžiai kildintini iš verb. bl.-sl. *kū̆p- ‘rūkti, garuoti’ < *kup- (→ *kūp-) ‘skleisti / sklisti kvapui, garui ir pan.’ < verb. bl.-sl. *kvep- / *kup ‘skleisti / sklisti kvapui, garui ir pan.’ < ide. *ku̯ep / *k(e)up- ‘t. p.’
Šaltinis:: Jakulis 2004, 114; 119

Antraštė:: kupė́ti
Reikšmė:: smarkiai virti, bėgti per kraštus, kilti; vešėti
Straipsnelis:: Šis veiksmažodis turi šakninių giminaičių kitose indoeuropiečių kalbose. Lie. kupė́ti (sta-kam., la. kvêpt, kvêpst, kvêpa ‘smilkti, rūkti’, ia-kam. lie. kvė̃pti, kvẽpia, s. i. kupyati ‘jaudinasi, pyksta’) < ide. *ku̯ep- / *k(e)up- ‘skleisti, sklisti (kvapui, garui ir pan.)’ < ide. *keu- ‘brinkti’ = *‘pūstis, kilti’ = ‘kylančiai sklisti’. Šio veiksmažodžio vedinių yra kitose indoeuropiečių kalbose: s. sl. kypěti ‘virti’, lo. cupiō, cupere ‘trokšti, geisti; siekti; būti palankiam’, pr. kupsins ‘rūkas’.
Šaltinis:: Jakulis 2004, 150; 236

Antraštė:: kūpė́ti
Straipsnelis:: Bendrų slavų ir baltų žodžių, turinčių bendraties priesagą -ěti yra nedaug, pvz., s. sl. kypěti, kypi- ‘virti’ : lie. kūpė́ti, kū̃pa/ -i.
Šaltinis:: Jakulis 2006, 61

Antraštė:: kūpė́ti
Reikšmė:: wrzeć, kipieć
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariamos bendrų baltų ir slavų kalbų žodžių etimologijos.] […] 7. Sl. *kvapiti kaip kauzatyvas iš kypěti. Sl. *kvapiti ‘pobudzać do pośpiechu, popędzać, ponaglać’, ukr. kvápyty, s. le. kwapić, č. kvapit greičiausiai kildintinos iš praformos *ku̯ōp-ī-, kuri tęsia ide. *ku̯oh₁p-ei̯e-, t. y. o balsių kaitos laipsnio kauzatyvą iš ide. *ku̯eh₁p- / *kuh₁p- (plg. LIV: 374). Pastarasis žodis baltų ir slavų kalbose paliudytas nykstamojo balsių kaitos laipsnio formomis, plg. lie. kūpė́ti, kūpiù ‘wrzeć, kipieć’, la. kûpêt, kûpu ‘dymić się, kurzyć się’ […], s. sl. kypěti, kypljǫ ‘kipieć’. Seṭ šaknies *ku̯eh₁p- postulavimas vietoje Trautmanno (1923: 147) siūlomos aniṭ praformos *ku̯ep- turi du privalumus. Pirma, nereikia remtis hipoteze apie pailgintąjį nykstamąjį laipsnį. Antra, lengviau paaiškinti alomorfą su o laipsniu. […]
Šaltinis:: Smoczyński 2006, 348–349

Antraštė:: kupė́ti
Reikšmė:: кипеть; выливаться через край из посуды от кипения
Straipsnelis:: žr. kupti
Šaltinis:: Каралюнас 1988-1996 (1997), 268

Antraštė:: kūpėti
Reikšmė:: кипеть, вариться, убегать (при варке), распространяться
Straipsnelis:: Svarstoma prasl. *kъpъ etimologija. Šalia tradicinės prasl. *kъpъ etimologijos – gretinti su ide. *kū̆p- ʻдыра, отверстие, полостьʼ, plg. s. i. kū́pa- ʻяма, впадина, полостьʼ, lot. cūpa ʻбоча, чан, кадушкаʼ ir kt., - egzistuoja ir alternatyvi etimologija: prasl. *kъpъ gretinama su *kypěti ʻкипетьʼ arba *kvapiti ʻспешитьʼ, kuri semantiškai nepatvirtinama kitų kalbų paralelėmis, plg. kūpėti ʻкипеть, вариться, убегать (при варке), распространятьсяʼ, kvė̃pti ʻисходитьʼ, kvìpti ʻдурно пахнутьʼ, kvãpas ʻдух, дыхание, зловониеʼ, la. kûpêt ʻдымитьʼ, pr. kupsins ʻтуманʼ, taip pat alb. kapitem ʻтяжело дышу (обессилен)ʼ, gr. kapnós ʻдымʼ ir kt. Тоdėl remiantis kitais autoriais siūloma gretinti *kъpъ ʻvulvaʼ ir toch. *kwip- ʻстыд, позорʼ, kurie semantiškai yra artimesni. Prasl. *kъpъ, atrodo, atspindi ide. *kupo-, o toch. *kwip- orientuoja į ide. *kwepo-. Tokią prieštarą Hilmarssonas aiškina stipriųjų ir silpnųjų linksnių išlyginimu (*kw- keičia palatalinį priebalsį stipriuosiuose linksniuose, o *-i- iš stipriųjų linksnių paplito silpnuosiuose). Jeigu prasl. *kъpъ ir toch. *kʼwip- ʻпозорʼ etimologiškai artimi ide. *kewep-, *kwēp- ʻкипеть, гневаться, дышатьʼ ir t.t., tai patikimą morfologinę paralelę galima rasti lot. uapor (uapōris), kuris rodo seną s-šaknį.
Šaltinis:: Блажек 1997 (1998), 226—229