Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vanta, kana.

Antraštė:

vánta

Straipsnelis:

Becenbergerio (Bezzenberger BB XXVII 147) nuomone la. uotenis ‘ryškiai aukštyn nukreiptomis šakomis, sausose dirvode augąs beržas, iš kurio rišamos šluotos’, tiesą sakant, yra reiškęs ‘beržas luošys, neūžauga’ ir todėl etimologiškai uotenis galėtų būti giminiškas su s. sl. ǫъ ‘pradurtas, subadytas’, r. утлый ‘supuvęs, sutrūnijęs’ ir kt. Kaip žinoma, prieš lie.-la. uo gali būti išnykęs priebalsis v, plg. la. acis ùolît ‘akis sukinėti’, kur uol- < *vuol- < *u̯ōl- (ir kt. pvz.). Vadinasi la. uotenis turbūt pamatuotas *(v)uõta = lie. vánta ‘Badequast’ ir yra giminiškas su la. forma vietêt (ie < en) ‘mušti, pliekti’, kuri rodos besiremianti *viete ‘virbai, rykštės (mušti kam nors)’. Tokią pat neišplėstą šaknį (tai jau Fortunatovas [Fortunatov, Sâmaveda-âraṇyakasaṃhitâ, p. 88] nurodė) turime ir lie. vanóti ‘(su vanta) perti’. Su minėtomis bl. formomis turbūt siejasi go. wandus ir s. isl. vǫdr ‘virbas, vytinis’. Pastarosios formos gretinamos su go. -windan ‘(ap)vynioti, vyti’ (taip Feist, Et. Wb. d. go. Spr.,² ); kiti (žr. Uhlenbeck, Et. Wb. d. go. Spr.,² 167) – ir tai atitinka mano požiūrį – go. wandus, s. isl. formas sieja su go. wunds (< ide. *u̯n̥-tó-s ‘sužeistas, žaizdotas’ ir toliau su kimr. gwan-t ‘smarkiai papurtęs, sukrėtęs’. Kadangi šalia go. tains ‘šaka’, s. isl. teinn ‘t. p.’ (ir kt.) yra vediniai – go. tainjō ‘krepšys’, s. isl. nom. pl. teinur ‘bučius, varža žuvims’ ir kt. – tai ir su s. bl. *ventē > la. *viete ‘virbai (mušti ką nors)’ reikėtų sieti lie. vénteris ‘toks maišo formos tinklas’ (vénterė, véntaris), la. veñteris ‘pintas krepšys, tinklas’ (tai ko gero yra skolinys iš lie. ar kuršių kalbos) [396]. Taigi lie. vénteris galima paaiškinti bl. kalbų duomenimis ir nėra jokio pogrindo šią lie. formą laikyti slavizmu.

Šaltinis:

Endzelīns DI III (1), 395–397