Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: talka, varus, kitas, mylista, atlaidas, kupsna, narvytis, cypti, liecyba, aldinti.

Rezultatai

Antraštė:: talkà
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie. talkà = br. толокá.
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 343

Antraštė:: talkà
Straipsnelis:: Toch. A talke, B telki 'auka', su: A loc. sg. talkeyaṃ, nom.-acc. pl. talkeyäntu; B nom.-acc. pl. telkanma. – Šis žodis yra giminiškas su baltų *talkā (lie. talkà, la. tàlka), sl. *tolkā (r. toloka, le. tłoka) 'talka, talkininkų vaišės' (dėl reikšmės plg. lo. daps, dapes 'auka, ritualinis valgis po aukojimo; valgis, maistas') < ide. *tolq-: plg. Van Windekens, IF 76 (1971) 54 ir toliau, diskutuojant ir atmetant kitus aiškinimus; dėl A -e, B -i, plg. Van Windekens, Orbis 19 (1970) 430 ir toliau.
Šaltinis:: Windekens 1976, 492

Antraštė:: talkà
Straipsnelis:: S. isl. þulr 'atnašaujantis, giedantis šventas giesmes, himnus' susijęs ne su (taip manyta het. talliya 'iškilmingai kviesti, šaukti dievą', lo. tullii (neaiškus ritualinis terminas), lie. talkà, r. толока, толк, s. sl. ТЛЪКЪ, o su semantiškai labiau pagrįsta ket. tuliya 'sueiga, susirinkimas'.
Šaltinis:: Иванов 1978 (1980), 175–176

Antraštė:: talkà
Straipsnelis:: [straipsnyje pateikiama sl. *svęt- (resp. lie. švent-) semantinės rekonstrukcijos hipotezė] Lytis lie. talkà, la. tàlka slavų kalbose atitinka r. толока, br. толокá, ukr. толокá, bulg. тлакá, s.-kr. тлáка, le. tłoka (> sl. *tolka). 'Talka' baltų-slavų tradicijoje buvo archajiška ritualinio pobūdžio apeiga. Bendrą darbą baigdavo puota: 'paaukoto' gyvulio mėsos valgymas ir ritualinis vyno gėrimas. Plg. toch. A talke 'sacrificium', toch. B telki (Toporovas remiasi Poucha P. Institutiones... 116–117 ir van Windekens A. J. Le tokharien confronté... s. v.)
Šaltinis:: Топоров 1986–1987 (1989), 23–24

Antraštė:: tálka
Straipsnelis:: Fr. 1106, skiltis 2 lie. tálka pasiskolintas iš rytų prūsų talk, apie pastarąjį plg. Frischbier, Preuß. Wb. II 392 t.
Šaltinis:: Schwentner 1965, 114

Antraštė:: talkà
Reikšmė:: Hilfe
Straipsnelis:: Slavų prokalbės CoRC tipo fonemų junginiai dėl atvirų skiemenų tendencijos daugumoje slavų kalbų pakito, t. y. sukeičiant fonemas vietomis uždari skiemenys virto atvirais: plg., pvz.: sl. *vorna > le. wrona, sl. *golva > le. głowa. Pirminę fonemų tvarka rodo baltų kalbų atitikmenys, plg. lie. várna ‘Krähe’, galvà ‘Kopf’. […] Medžiaga: lie. talkà, sl. *tolka, le. tłoka, ukr. toloká ‘Hilfe’ […]. Dar žr. varna, galva, barzda, šarka, karvė, balna
Šaltinis:: Hill 2010, 104–105

Antraštė:: talkà
Straipsnelis:: Sl. *tolka tradiciškai laikoma padarytu iš sl. *telkti; plg. lie. talkà, la. tàlka (Fraenkel). Lie. talkà aiškinamas kaip o balsių kaitos laipsnio deverbatyvas su sufiksu -ā iš *telk-, paliudyto veiksmažodyje tel̃kti, telkiù (Smoczyński 2007: 658). Rekonstruojamo ide. veiksmažodžio (*telek-, Pokorny 1959: 1062; *telk- LIV: 623) reikšmė buvusi ‘mušti, smūgiuoti’. Problemiška semantinė raida: ‘mušti’ → ‘bendras darbas’. Galima spėti buvus tarpinę reikšmę *‘(žmonių) būrys, spūstis’ (ESUkr 5: 594; Smoczyński 2007: 658). Kitaip aiškina Snoj 2003: 768: *‘smūgis, kirtis’ → ‘darbas, kuris daromas vienu sykiu, iškart’. Lyginimui kartais pasitelkiami ir tocharų kalbų pavyzdžiai: A talke, B telki ‘auka’ – van Windekensas (1971 [IF 76]: 56–58; 1976: 492) postuluoja ide. *tolk- ‘auka, ritualinis valgymas’.
Šaltinis:: Janyšková 2009, 140–141