Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kabėti, blęsti, dėloti, staibė, alpėti, pažel, sklaidyti, griovinis, blandytis, sketelis, apglobti, atagaira, spandyti, vedeklis, urkioti, pagonas, capnyti, nakvoti, grikiai, elenis, klupus, kurmti, leipti, avekur, klyvis, pigas, bosas.

Antraštė:

kabė́ti

Straipsnelis:

žr. kabaluoti

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 106–107

Antraštė:

kabė́ti

Straipsnelis:

Pr. kabīuns (ī < ē, būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyvis) 63₂₉ ‘gehangen’ : lie. kabė́ti, kabė̃ arba kebẽklis ‘Haken’, la. kabinât ir kt. žr. ME s. v. kaba bei Walde Pokorny II, 540.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 330

Antraštė:

kabė́ti

Straipsnelis:

Nenoriu rodyti blogo pavyzdžio skaitytojui dėl sugretinimų, kurie buvo pasiūlyti kabė́ti bei kauzatyvui kabìnti ecc. ir kuriuos Fraenkelis pateikia psl. 200. Veikiau siūlyčiau, be kita ko, laikyti kabė́ti intranzityvine forma, kuri yra greta tokios pat germ. aktyvo formos hafjan ‘atsigauti, pralinksmėti’, kaip ir, pvz., lo. iacēre ‘tysoti, driektis’ greta iacere (kamienas iac-io-) ‘blokšti, mesti, sviesti’, pendēre ‘kyboti, karoti’ greta pendere ‘svarstyti’. Yra tikra, kad germ. hafjan suponuoja *kap- (lo. capiō), tačiau toks germanų ir lietuvių formų svyravimas nėra specifinis, ir man pakaks priminti tik lie. šelp-iù iš *kⁱelp- greta go. hilfan (vo. helfen) iš *kelb-.

Šaltinis:

Pisani 1957, 302

Antraštė:

kabė́ti

Straipsnelis:

Lie. kabė́ti gretinamas su sl. kobь ‘būrimas iš paukščių skrydžio’, vo. heben ‘поднимать’, heften ‘прикреплять’ (germ. *hafja). Bendra forma *kap- / *kabh- ‘хватать’).

Šaltinis:

Трубачев 1959a, 139

Antraštė:

kabė́ti

Straipsnelis:

Pr. kabīuns ‘prisirišęs’ (Nom. sg. m. Part. Praet. act.) visų pirma siejamas su kabė́ti, kabìnti (kabùs ‘kibus’, kãbė, kablỹs, kabẽklis, kabẽlis ‘kabliukas’ ir t. t.; su kitu vokalizmu plg. kìbinti kìbti, kibė́ti, kỹbinti, kýboti, kibùs, kìbis ‘varnalėša’, ‘kabliukas’), keblė́ti ‘komplikuotis’, kẽblinti, kė̃blinti, kebẽklis, keblỹs, kẽblė, kebenė̃kas ir pan.), la. kabinât ‘kabinti’, ‘prikabinti’, kabîties ‘kabintis’ (kaba, kabe, kabis, kabelis ir kt., žr. ME II, 129–130, 358); s.-kr. кобити ‘nujausti blogį, pražūtį’, ‘sutikti’, сукòбити ir kt., slov. kóbniti ‘veržtis’, bulg. кобя̀, r. кобéнить, кабанить ‘užlaužti’, ‘lankstyti’ ir pan., žr. Даль 2, 318; СРHГ 12, 285; 13, 356–358; plg. s. r. кобь ‘būrimas pagal paukščio skrydį arba susitikimą’, ‘burtininkavimas’, кобение ir kt. Greta bl. *kab-, sl. kob- nurodomi tokie germanų pavyzdžiai: s. isl. happ ‘laimė’, norv. heppa ‘atsitikti’, heppen ‘laimingas’, s. ang. gehœp ‘tinkamas’ ir t. t. – visi jie kilę iš ide. *kob-; ir antra, s. isl. haptr- (: lo. captus), hapt ‘apkaustai’, s. ang. hœft, s. v. a. haft ir kt. [108].

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 107–109

Antraštė:

kabė́ti

Straipsnelis:

[O. N. Trubačiovas paskelbė naujus bl.-sl. sugretinimus:] autorius siūlo lie. kabė́ti laikyti sl. *kobь atitikmeniu (žr.: O. Н. Трубачев. Следы язычества в сл. Лексике, ВСЯ IV, 1952, 138–139).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 255

Antraštė:

kabėti

Straipsnelis:

žr. kablys

Šaltinis:

Buck 1949, 900

Antraštė:

kabė́ti

Straipsnelis:

[Recenzuojama E. Jakulio knyga Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai, Vilnius, 2004. Jakulis neigia pr. kalboje tekėti tipo veiksmažodžių egzistavimą. Tačiau yra keletas pavyzdžių, kurie veikiausiai rodo tokį tipą buvus prūsų kalboje. Pvz.:] pr. wīrst kabīuns ‘wird hangen’ = lie. kabė́ti, kãba ‘hang (intr.)’.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2005a, 120

Antraštė:

kabė́ti

Straipsnelis:

žr. kaboti

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2008b, 189

Antraštė:

kabė́ti

Straipsnelis:

Nors lie. kabė́ti, kãba, -ė́jo (bei priesaginiai vediniai la. kabinât, -u, -āju ‘kabinti’, pr. kabīuns ‘kabėjęs’) V. Mažiulio kildinami iš bl.-sl.-germ. *(s)kob- / *(s)keb- ‘(už)lenkti(s), kreivinti(s)’ (kuri esanti ide. *(s)kop- / *(s)kep- ‘t. p.’ vėlesnio skilimo ide. dialektuose rezultatas), kitose kalbose tėra šios šaknies vardažodžių.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 146

Antraštė:

kabė́ti

Straipsnelis:

Vienas iš lietuvių kalbos veiksmažodžių, kuris etimologinėje literatūroje laikomas neišplėstu. Ide. dial. *(s)kob- / *(s)keb- ‘(už)lenkti(s), kreivinti(s)’ < ide. *(s)kop- / *(s)kep- ‘taip pat’. Šis veiksmažodis turi šakninių refleksų ar vedinių kitose indoeuropiečių kalbose: lie. kèbti, kem̃ba, kẽbo ‘kibti, kabintis’; lie. kìbti, kim̃ba, kìbo; vediniai: lie. kàbti, kam̃ba, kãbo ‘pasidaryti kabančiam’, lie. kabóti, kãbo, -ójo ‘kabėti’, la. kabinât, -u, -āju ‘kabinti’, lie. kabìnti, -ìna, -ìno, pr. kabīuns ‘kabinęs’, r. скобá ‘kabė’, dial. кобеня ‘kablys’, кóбень, -бня ‘užsispyręs, kietakaktis žmogus’, s. isl. hop ‘nedidelė įlanka’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 146; 230