Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dienì, díegti, būklas, alaušai, toveris.

Antraštė:

dienì

Reikšmė:

turėsianti, vesianti, laukianti (jauniklių)

Straipsnelis:

žr. diena

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 34–35

Antraštė:

dienì

Straipsnelis:

Pasak Liukkoneno, suom. tiine ‘dieni, turėsianti, vesianti (ppr. apie gyvulius)’ ryšį su lie. dienì galima paaiškinti dvejopa bl. *ei substitucija (plg. suom. seinä ‘siena’ ir liika ‘atliekamas, nereikalingas, virš normos’), gal pagrįstas skirtinga skolinių chronologija. Liukkonenas taip pat atkreipia dėmesį į užmirštą Būgos pastabą, kad lie. dienì esąs vedinys iš dienà ir neturintis nieko bendra su s. i. dhenā, dhenu ‘milchend’.

Šaltinis:

Venckutė 2001, 127

Antraštė:

dienì

Reikšmė:

turėsianti, vesianti, laukianti (apie kumelę)

Straipsnelis:

Lie. dienì ‘turėsianti, vesianti, laukianti (apie kumelę) ’; sen. reikšme ‘pasiėjęs, pasibėgęs, pasilakstęs (apie gyvulius)’. K. Būga siejo su giminiškais ide. žodžiais, pvz., s. i. dhenu- ‘atleidžianti pieną’ (Būga 1958, 358), o dėl būdvardžio diena ‘nėščia, dieninga’ tikrumo abejojo (Būga 1959, 252). Lie. diẽnos II ‘nėštumas, laikas arti gimdymo’ ir būdvardžiai dienì, dienė̃ ‘tvinkstanti, greitai atsivesianti (apie kumelę)’ laikomi daiktavardžio dienà ‘metas nuo ryto ligi vakaro…’ vediniais (Skardžius 1943, 115 = Skardžius 1965; Otrębski 1955, 174). Anot K. Liukkoneno, pastarojo daiktavardžio vedinys būdvardis *dienùs, dienì reiškęs ‘turėsianti, laukianti (apie moterį)’, tiesiogine prasme – ‘esanti dienose (mit Tagen versehen)’ (Liukkonen 1999, 142–144). F. Spechtas abejojo dienì ir dienà sąsajomis ir teigė, kad pasakymas móteris dienosè eufemistinis ir, arba sutrumpintas A. Juškos žodyno Jijė nėščia paskutiniuose dienose, arba nužiūrėtas iš rusų baba vъ porě (Dalь III 1048). Abiem atvejais eufemistiškai esąs aprašomas nėštumas. K. Būga nepagrindęs dienà ‘metas nuo ryto ligi vakaro…’ semantinio pakitimo į dienì ‘turėsianti, vesianti, laukianti (apie kumelę)’ (Specht 1934, 236). Lie. dienì, išskyrus galūnę, tiksliai atitinka ir sutampa pagarsiui su av. daēnu- ‘(galvijas) patelė’ (Mayrhofer 1992, 797) ir s. i. karvės pavadinimu dhenúḥ, tik lietuviško žodžio reikšmė kiek pasistūmėjusi (Specht 1934, 238; plg. Rasmussen 1989, 34; de Lamberterie 1990, 901). Lie. dienì ir dienė̃ reikšmės archajiškos, todėl vargu, ar sietinos su dienà ‘metas nuo ryto ligi vakaro’. Suom. tiine ‘pasiėjęs, pasibėgęs, pasilakstęs (apie gyvulį); nėščia (apie moterį)’, est. tiine, lybių tiine, karelų tiineh, ingrų tīne (*teine-) ‘t. p.’ gali būti skoliniai iš baltų kalbų, ir jų šaltinis nurodomas lie. dienì, trm. dienià, kurių giminaičiais laikomi s. i. dhénā-, av. daēnu- (< ide. *dhei-nā) (Liukkonen 1999, 142–144; SSA 291; plg. Гамкрелидзе, Иванов 1984, 933). Jog pastarieji gali būti minėtų lietuviškų būdvardžių etimologiniai atitikmenys, matyti iš LKŽ (II 509, 510, 511, 513) ir tarminių žodynų (Vitkauskas 1976, 71) duomenų. Juose lie. dienì ir dienė̃ formos gyvojoje kalboje užfiksuotos tik žodžių junginiuose apie kumelę (Juškos žodyne ir apie karvę). Panašiai ir latvių kalboje. Vadinasi, kalbant apie moterį jos nevartojamos. Nors pagal panašumo asociaciją ypatybė nuo moters galėjo būti perkelta karvei. Šių ir etimologiškai artimų žodžių analizė rodo, kad ide. prokalbėje būta dviejų šakninių morfemų – *dheh₁- ir *dhei̯h₁-. Šaknies metatoniją turintys lie. dienì, dienė̃ kaip tik ir pratęsia baltų šaknies *déi̯-n- egzistavimą. Taip pat ir daiktavardžiai *diena, *dienė (*dienā, *dienē) ‘karvė’, tai yra žodžiai, besiremiantys pirmine, etimologine reikšme ‘kuri žindo, kuri yra žindanti’. Etimologiniais jų atitikmenimis giminiškose kalbose galima laikyti s. i. dhenúḥ ‘(melžiama) karvė; patelė’, dhénā- ‘patelė; melžiama karvė; krūtis’, av. daēnu- ‘patelė’ (Būga 1959, 168; ME I 154, 463, 465; Fraenkel 1962, 87; Walde 1938, 475–476; Frisk 1960, 670–671; plg. Mayrhofer 1963, 113–114; Mayrhofer 1992, 797). Su baltų *dḗinā, *dḗinē ‘karvė, kuri veršiuojasi; jauna, melžiama karvė’, *dḗinī ‘turėsianti, vesianti, laukianti (apie kumelę)’, senąja reikšme ‘pasiėjęs, pasibėgęs, pasilakstęs (apie gyvulius)’ istorine plotme, ko gero, susijęs ir Dainavos gyventojų vardas *dainiaĩ ‘dainaviai’. Žr. dainiaĩ.

Šaltinis:

Karaliūnas 2006, 105–114

Antraštė:

dienì

Straipsnelis:

žr. giedoti

Šaltinis:

Vaba 2001, 168